2020 metų Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisos

2020-07-01

Nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo padarytos esminės Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisos, apie kurias tiek žiniasklaidoje, tiek teismų praktikoje buvo nutylima. Vis dėlto neabejotinai, šios pataisos, kol bus galiojančios ir nepanaikintos, turės esminės įtakos fizinių asmenų bankroto byloms, ypač skolų nurašymui.

 

Didžiausią įtaką fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimui ir procedūrai turi pakeistas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnis „Kreditorių reikalavimų tenkinimas“. Šis straipsnis praktiškai buvo keičiamas dviem blokais, kurį kiekvieną aptarsime žemiau.

 

I. Kreditorių reikalavimų eilių pakeitimai

 

Senojoje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad pirmąja eile, t. y. anksčiau už visus kitus reikalavimus, yra tenkinami šie kreditorių reikalavimai:

1) darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas);

2) reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe;

3) piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

4) iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus.

 

Naujoje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje buvo nuspręsta, kad prieš kitus kreditorius fizinių asmenų bankroto bylose užbėgs tik šie kreditoriniai reikalavimai:

1) darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;

2) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

3) reikalavimai dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų).

 

Taigi, iš privilegijuotų kreditorių rato yra pašalinami kreditoriai, turintys reikalavimus:

1) atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties;

2) iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus.

 

Norėtume atkreipti dėmesį, kad šis pakeitimas, vertinant jį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo kontekste, tikėtina, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog „kreditorius, reikalaujantis atlyginti tyčine nusikalstama veika padarytą žalą, nėra savanoriškas kreditorius, pats nusprendęs turėti teisinių santykių su skolininku ir taip prisiėmęs atitinkamą riziką, ir jo reikalavimas dėl tokios žalos atlyginimo skiriasi nuo kitų kreditorių reikalavimų.“

 

Moraliniu aspektu tokio reikalavimo perkėlimas prie antrosios eilės kreditorinių reikalavimų tenkinimo gali turėti esminės įtakos kreditoriaus gerovei: paprastai tokios žalos priteisimas yra siejamas su dideliais asmens moraliniais, sveikatos, finansiniais nuostoliais, kurie gali didele dalimi nulemti paties kreditoriaus gyvenimo kokybę ir orumą. Šiems kreditoriams netekus galimybės pirmąja eile gauti atlyginimo dėl žalos patyrimo, nukentėjusiojo asmens interesai gali iš esmės kirsti fizinio asmens bankroto tikslaus, kuriais siekiama atkurti sąžiningo žmogaus orumą.

 

II. Skolų nurašymo pakeitimai

 

Anksčiau galiojusioje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad pasibaigus bankroto bylai nėra nurašomi ir lieka galioti iki visiško patenkinimo šie kreditorių reikalavimai:

1) reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties,

2) dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo,

3) piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų);

4) reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas) arba nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas).

 

Nauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcija ši 29 straipsnio dalis buvo iš esmės pakeista, nurodant, jog pasibaigus bankroto bylai nėra nurašomi tik šie reikalavimai:

1) dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų);

2) reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas) arba nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas).

 

Taigi, nuo 2020 m. sausio 1 d. kaip nenurašomi ir liekantys visam gyvenimui reikalavimui buvo panaikinti:

1) reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties,

2) reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

III. 2020 m. sausio 1 d. pakeitimų įtaka fizinių asmenų bankroto procedūroms

 

1. Didelė tikimybė, jog naujas reguliavimas greitu metu bus panaikintas

 

Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime jau sprendė klausimą dėl pirminės Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijos, kurioje buvo numatyta, kad nusikalstama veika padaręs žalą asmuo iš esmės gali išvengti pareigos visiškai ją atlyginti (t. y. toks pats reguliavimas, koks yra numatytas dabartinėje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aptariamame nutarime pažymėjo, jog tokiu teisiniu reguliavimu, kai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, likę nepatenkinti reikalavimai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nurašomi, be kita ko, sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismas taip pat pridūrė, jog fizinio asmens bankroto procesu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, Teismo vertinimu, neteisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, be kita ko, jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, Konstitucinis Teismas sprendė, kad ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nėra konstituciškai pateisinamas pagrindas atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą.

 

Atsižvelgus į šias išvadas buvo padaryta išvada, kad toks Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nusikalstama veika padaręs žalą asmuo iš esmės gali išvengti pareigos visiškai ją atlyginti (be kita ko, tą žalą ar jos dalį, kurią atlyginti priteista teismo sprendimu), nesuderinamas ir su iš Konstitucijos kylančia valstybės priederme imtis veiksmingų nusikalstamumą ribojančių ir mažinančių priemonių.

 

Norime atkreipti dėmesį, kad, įvertinus šį įpareigojantį Konstitucinio Teismo nutarimą ir buvo padarytos Fizinių asmenų bankroto pataisos, galiojusios iki 2020 m. sausio 1. Deja, nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo sugrąžintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu neteisėtu pripažintas įstatyminis fizinių asmenų bankroto proceso reguliavimas.

Atsižvelgę į tai, manome, jog tikėtina, kad artimoje ateityje teismai vėl bus priversti kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl naujosios Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijos konstitucingumo, o tai nulems trumpą naujojo reguliavimo galiojimą.

 

2. Asmenys atsidurs teisiniame neapibrėžtume

 

Dėl šios susidariusios situacijos, kuomet fizinių asmenų bankroto bylų teisinis reguliavimas, susijęs su skolų nurašymu, gali galioti neilgą laikotarpį, fiziniai asmenys, išsikėlę bankroto bylas tokio įstatyminio reguliavimo laikotarpiu gali atsidurti neapibrėžtoje situacijoje, nežinodami, ar jų kreditorių reikalavimai, pasibaigus trejų metų asmeninio bankroto procesui, bus nurašomi ar ne.

 

Pažymėtina, kas skolų nurašymo klausimas yra sprendžiamas tik fizinio asmens bankroto bylos pabaigoje, tad tik tuomet teismas turės pareigą spręsti dėl skolų nurašymo ir jų teisinio pagrindo konstitucingumo.

 

Vis dėlto radus tinkamą bankroto administratorių tokioms neapibrėžtoms situacijoms galima užbėgti už akių, svarbiausia, kad pasirinktumėte fizinio asmens bankroto procedūrų profesionalą. Nerizikuokite, prieš pradėdami bankrutuoti pasidomėkite visomis savo galimybėmis ir asmeninio bankroto bylos perspektyvomis.

 

3. Fizinio asmens pradinio skolų dydžio pakeitimai

 

Tai, kad pagal šiuo momentu galiojančią Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakciją skolos, susijusios su reikalavimais dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, taip pat su reikalavimais dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, gale bankroto gali būti nurašomos, turi esminę reikšmę kai kuriems žmonėms išsikelti fizinio asmens bankroto bylą.

 

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nemokiu Lietuvos Respublikoje laikomas toks fizinis asmuo, kurio skolos viršija 25xMMA (šiuo metu, t. y. 2020 metais, - 15 175 Eur). Deja, pagal išplėtotą ir nusistovėjusią teismų praktiką, į šią sumą negali būti įskaičiuotos skolos, kurios gale bankroto proceso nėra nurašomos.

 

Taigi, skolų, susijusių su reikalavimais dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, taip pat su reikalavimais dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, įtraukimas kaip nurašomų skolų, kai kuriems asmenims suteiktų teisę teikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir išsikelti bankroto bylą. To šiems asmenims nebūtų pavykę iki 2020 m. sausio 1 d., jei visos kitos skolos, nesusijusios su paminėtais reikalavimais, neviršytų 25xMMA (šiuo metu, t. y. 2020 metais, - 15 175 Eur).

 

Atsižvelgus į mūsų nurodytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo aplinkybes, vartai bankrutuoti fiziniams asmenims buvo atverti plačiau. Vis dėlto nereikėtų šiuo trumpalaikiu reguliavimu aklai pasikliauti ir strimgalviais pulti rengti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

 

Pirmiausia susiraskite savo srities, t. y. fizinių asmenų bankroto proceso, profesionalą. Gaukite patarimą. Pasitarkite dėl strategijos. Tik tuomet galėsite būti ramus vakarais –apie viską bus pagalvota už Jus.

Kas tas fizinio asmens sąžiningumas ir su kuo jis valgomas?

2020-06-03

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas yra skirtas „sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros“.

Lietuvos Respublikos teismai, keldami fizinių asmenų bankroto bylas, yra itin pamėgę vertybinę sąvoką „sąžiningumas“. Deja, ją taip pat mėgsta ir kreditoriai, kuria nėra suinteresuoti Jūsų bankroto bylos iškėlimu ir tęstinumu.

Taigi, kur ir kaip fizinio asmens bankroto proceso metu gali būti naudojama ši sąvoka ir ką ji reiškia?

I. Bankroto bylos iškėlimas

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei: „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais“.

Ši ilga ir sunkiai „suvalgoma“ įstatymo formuluotė gali reikšti labai daug, jei nežinai, kaip ji yra taikoma praktikoje Lietuvos Respublikos teismų, ir kokius konkrečius atvejus, susijusius su fizinio asmens elgesiu per trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo momento, ji apima.

Norėdami padėti Jums įsivertinti savo galimybes išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, parinkome konkrečių pavyzdžių, į kokius klausimus dažniausiai sau atsako teismas, spręsdamas, ar žmogus atitinka „sąžiningo asmens“ sąvoką šiam kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo:

- Ar asmeniui, besikreipiančiam dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebuvo iškelta bylų dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių?

Kas tai per sandoriai, t. y. žmonių kalba tariant, sutartys?

CK 6.67 straipsnyje nurodyta:

„Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:

1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais;

2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);

3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis;

4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);

5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;

6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);

7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);

8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“

Šie sandoriai, t. y. sutartys, dažniausiai būna sudaromi dėl turto perleidimo (atlygintinio ar neatlygintinio), žymios sumos lėšų pervedimo be pakankamo teisinio pagrindo (pvz., jei tai nebuvo realus skolos grąžinimas) ir pan.

Jei tokių sandorių per paskutiniuosius trejus metus nebuvote sudaręs, vadinasi, tikrai atitinkate sąžiningo fizinio asmens sąvoką.

Jei turite klausimų ir abejonių dėl tam tiktų savo veiksmų, visuomet galite pasikonsultuoti su profesionalais!

- Ar skolininkas (fizinis asmuo), kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją teismui?

Paprastai teismas, vertindamas fizinio asmens pateiktą informaciją, atsižvelgia į tokius niuansus: ar fizinis asmuo visiems kreditoriams laiku pateikė duomenis apie ketinimą kelti bankroto bylą; ar teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius jo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl nemokumo aplinkybių (kaip atsirado skolos); ar fizinis asmuo yra neteistas; ar neregistruotas dėl priklausomybės ligų; ar buvo pateikta visa informacija apie turimą ir per trejus metus turėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; ar atskleisti duomenis apie bandymą kelti bankroto bylą Lietuvoje ir kitose šalyse; ar atskleisti duomenys apie egzistuojančią paveldėjimo teisę; ar atskleisti duomenys apie visus kreditorius; ar fizinis asmuo pateikė tikrus duomenis apie savo turimus skolininkus; ar asmuo gyvena ir dirba iš tiesų ten, kur nurodė pareiškime teismui (nėra emigravęs); ar fizinis asmuo nurodė, kokių vertybinių popierių turi (įskaitant uždarųjų ir akcinių bendrovių) ir pan.

Kitaip sakant, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turite teismui atskleisti visus duomenis apie savo turimą ir per trejus metus turėtą turtą, kreditorius, skolininkus. Teismas, gavęs šią neatskleistą informaciją iš kitų šalių (kreditorių, registrų ir pan.), vertins asmenį kaip nesąžiningą ir bankroto bylą atsisakys iškelti.

- Ar skolininkas (fizinis asmuo) tapo nemokus elgdamasis sąžiningai?

Ši sąlyga iš esmės reiškia, jog asmuo, kuris siekia išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, įgijo daug skolų, žinodamas, kad nesugebės jų grąžinti. Tokiu būdu šis asmuo tik dar labiau didino savo skolas, gyveno iš gaunamų paskolų lėšų, kol pasiekė nemokumo būseną, t. y. paskolos sutartys buvo nutrauktos, atsirado antstoliai, kurie pradėjo nuskaityti lėšas nuo darbo užmokesčio, asmeninių sąskaitų ir pan.

Tokius aukščiau aptartus žmogaus veiksmus (paprastai – didelio kiekio paskolos (vartojimo/ kredito) sutarčių sudarymą, žinant, kad jų galimybės grąžinti tikrai nebus) teismai paprastai vertina kaip nesąžiningus ir nesudaro galimybės fiziniam asmeniui atkurti savo mokumo, t. y. bankrutuoti ir nusirašyti skolų.

- Ar skolininkas (fizinis asmuo) dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriais.

Tai yra visiškai naujas aspektas, kurį Lietuvos Respublikos teismai pradėjo vertinti tik paskutiniu metu. Deja, teismų praktikoje jis tapo itin populiarus kaip vienas dažniausių pagrindų atsisakant fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą.

Teismas vertina, jog asmuo yra nesąžiningas, t. y. nedėjo maksimalių pastangų atsiskaityti su kreditoriais per trejų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, jei: gavo itin mažas pajamas (nedarbo išmoką, darbo užmokestį, gyveno tik iš paramos ir pan.); pareiškėjas pakankamai neišnaudojo savo patirties ir kvalifikacijos, kad gautų didesnes pajamas; neieškojo geriau apmokamo darbo, nors sveikata tam kliūčių nesudarė.

Šiuos kriterijus reikėtų suprasti taip: jei asmuo nedirbo arba dirbo, gaudamas labai mažą darbo užmokestį, ir su kreditoriais (antstoliais) paskutiniu laikotarpiu visiškai (kad ir nedidele dalimi kas mėnesį) neatsiskaitinėjo, toks žmogaus elgesys vertinamas kaip nesąžiningas.

Taigi, apibendrinant, teismai sprendžia, jog asmuo, besikreipiantis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, yra sąžiningas, jeigu:

- nebuvo sudaręs CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių;

- teismui atvirai neslėpdamas pateikė visą informaciją;

- tapo nemokus sąžiningai (nepiktnaudžiaudamas paskolomis ir kreditais);

- dėjo maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais iki kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Fizinio asmens bankroto proceso eiga

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnis nurodo atvejus, kuomet bankroto byla yra nutraukiama, dar nepriartėjusi prie savo pabaigos. Deja, daugiau nei vienas šių atveju yra susijęs su paties Fizinio asmens nesąžiningumu.

- Nevykdomas teismo patvirtintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas.

Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas – tai kone svarbiausias fizinio asmens bankroto procedūros dokumentas, nuo kurio patvirtinimo kreditorių susirinkime ir teisme momento yra skaičiuojamas trejų metų bankroto proceso terminas. Šiame dokumente yra aptariami visi procesai, kurie nulemia trejų metu bankroto eigą: planuojamos fizinio asmens pajamos, būtinosios išlaidos, skolininkai ir skolų išieškojimas, turtas ir jo pardavimas, mokumo atkūrimo priemonės, alimentų mokėjimas, bankroto administratoriaus išlaidos ir atlyginimas, kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai bei periodiškumas ir pan.

Sąžiningas Plano vykdymas – tai visiškas garantas, jog fizinis asmuo „tvarkingai nukeliaus“ iki bankroto bylos pabaigos ir galės nusirašyti visas likusias nepadengtas savo skolas. Būtent dėl šios priežasties kreditoriai itin atsakingai prižiūri Plano vykdymą ir, nustatę Plano pažeidimus, turi visas teises kreiptis į bankroto administratorių ir teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Jei bankrutuojantis asmuo Planą vykdo sąžiningai, laikosi visų šiame dokumentų prisiimtų įsipareigojimų, garantuojame, jog bankroto procesas bus sklandus ir efektyvus visoms pusėms!

- Paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.

Kaip ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, atsiradus duomenų, jog bankrutuojantis asmuo galėjo nuo teismo, bankroto administratoriaus ir kreditorių nuslėpti informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis, bankroto byla nutraukiama dėl nesąžiningumo.

Atsižvelgęs į tai, bankrutuoti siekiantis asmuo turėtų kreiptis į profesionalus, kurie visas šias aplinkybes įvertins tinkamai ir apie jas informuos bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Bet koks neteisingas poelgis pačioje bankroto bylos pradžioje gali užkirsti kelią sėkmingam bankroto procesui, todėl jau nuo pat pradžių visus savo žingsnius reikia įvertinti tinkamai ir strategiškai.

- Paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nekelia bankroto bylos fiziniam asmeniui, jeigu paaiškėja, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Taigi, iš esmės šis punktas reiškia lygiai tą patį, ką ir bankroto bylos iškėlimo stadijoje: teismą, bankroto administratorių ar kreditorius pasiekia informacija apie bankrutuojančios asmens nesąžiningus veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo: buvo sudaryti nesąžiningi, fizinio asmens turtą mažinantys, sandoriai; neteisinga informacija buvo suklaidinami paskolų/ kredito davėjai; buvo keičiamas (išeinama) darbas, siekiant gauti mažesnes pajamas;  tyčia buvo neieškoma geriau apmokamo darbo ir pan.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).

Tai reiškia, kad teismas, kreditoriai ar bankroto administratorius buvo informuoti apie tai, kad tikroji fizinio asmens bankroto priežastis – jo priklausomybė (nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ir pan.). Tokiu atveju dėl nurodytų priklausomybių fizinis asmuo įklimpsta į skolas, netenka darbo, galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais.

- Paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.

Ši informacija taip pat turi būti atskleista teismui ir kreditoriams teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei ši informacija yra nuslepiama ir paaiškėja Plano vykdymo metu, bankroto byla duomenis nuslėpusiam bankrutuojančiam asmeniui yra nutraukiama.

- Fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti.

Tvirtinant Planą, yra nustatoma mėnesio būtinųjų išlaidų suma, kurią bankrutuojantis asmuo gali išleisti savo poreikiams tenkinti. Visos Fizinio asmens gautos lėšos (valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos, gyventojų pajamų mokesčio permoka, našlystės pensija, artimųjų parama, dovanos, dienpinigiai ir komandiruotpinigiai, kurie nėra pagrįsti čekiais, ir pan.), viršijančios šią būtinųjų išlaidų sumą, skiriamą mėnesiui, turi būti pervedamos į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą. Jei lėšos nepervedamos ir asmuo išleidžia daugiau nei jam numatyta Plane, tai Lietuvos Respublikos teismų praktikoje vertinama kaip nesąžiningumas ir Plano pažeidimas, dėl ko bankroto byla nutraukiama.

- Fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų.

Fizinis asmuo, įgyvendindamas Planą, turi ir kitų pareigų – teikti informaciją apie savo finansinę padėtį (darbo užmokesčio pažymas, VSDFV pažymas, banko išrašus ir pan.); keisti Planą, kai asmens finansinė situacija pasikeičia; nesudaryti naujų skolinių įsipareigojimų; mokėti einamuosius mokesčius ir pan.

Šių pareigų nevykdymas, kai yra atliekamas sąmoningai (tyčia) dažnai teismu yra vertinamas kaip nesąžiningas bankroto proceso vykdymas, dėl ko bankrutuojantis asmuo gali sulaukti skaudžių pasekmių.

Kaip galima matyti iš išdėstytų aplinkybių – bankrutuojančio asmens sąžiningumas yra itin svarbi sąlyga tiek bankroto bylos iškėlimui, tiek jos tęstinumui ir pabaiga. Norint, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, nuo pat pradžių reikia pasirinkti tinkamą bylos strategiją, ką gali padėti padaryti tiks šios srities – fizinių asmenų bankroto bylų – profesionalai.

Fizinių asmenų bankroto bylų kiekio tendencijos Lietuvoje

2020-05-24

Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo (2013-03-01)  iki 2020-03-31 Lietuvoje buvo iškelta 2 621 bankroto bylos  fiziniams asmenims,  iš  kurių dar tik 697 (26,6 proc.) fizinių asmenų bankroto   procesai  jau yra baigti.

Vertinant nedidelį užbaigtų bankroto bylų skaičius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirminėje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad asmeninio bankroto procesas trunka net penkerius metus. Taigi, šiuo metu tik baigia bankrutuoti pirmieji drąsiausieji, išdrįsę pasinaudoti šiuo nauju institutu. Džiugi žinia, kad šiuo metu bankroto procesas trunka tik trejus metus, todėl bankroto bylų kaita artėjančiais laikotarpiais turėtų būti didesnė.

Deja, ne visos bylos yra vykdomos profesionaliai, t. y. Fiziniai asmenys gerai nesupranta savo teisių ir pareigų bankroto procese, o bankroto administratoriai veikia aplaidžiai. Dėl šios priežasties 281 (beveik 11 proc.!) fizinių asmenų bankroto byla buvo nutraukta, o tai reiškia, kad šie žmonės dar dešimt metų šiuo proceso pasinaudoti nebegalės. Tai liūdinantys skaičiai, žinant, kad pats bankroto procesas trunka tik šiek tiek daugiau nei trejus metus.

Tokios bankroto bylos baigties nėra sudėtinga išvengti, jei jau nuo pat pradžių yra domimasi, kas tai yra fizinio asmens bankroto procesas ir – svarbiausia – pasirenkami savo srities profesionalai pagelbėti Jums šiame kelyje. Bendradarbiaudami su pasirinktu kvalifikuotu bankroto administratoriumi, visuomet rasite atsakymą į Jums kilusius klausimus bei išeitį iš sudėtingos situacijos, pvz., kai dėl objektyvių priežasčių negaunate pajamų, tenka išeiti iš darbo, patenkate į ligoninę neapibrėžtam terminui ir pan.

1 637 (62,5 proc.) fizinių asmenų bankroto bylų tebėra vykdomos. Šis skaičius parodo, koks vis dar jaunas asmeninio bankroto procesas Lietuvoje.

Kalbant apie iškeliamų fizinio asmens bankroto bylų kiekio tendencijas, verta pažymėti, kad per 2020 m. I  ketvirtį buvo iškeltos 57 bankroto  bylos fiziniams asmenims,  t. y. net 1,8 proc. daugiau nei atitinkamu 2019 m. laikotarpiu. Stebima tendencija, kad dėl informacijos sklaidos, žmonės vis labiau domisi savo galimybėmis teisingai ir proporcingai atsiskaityti su kreditoriais per trumpą trejų metų laikotarpį, nebesibaimina sąvokos „bankrotas“ ir drąsiau žvelgia į ateitį. Dėl šios priežasties tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje fizinių asmenų bankroto bylų skaičius yra didėjantis, kadangi ši procedūra tampa visiems prieinama, suprantama ir ne tokia bauginanti.

Per 2020 m. I  ketvirtį daugiausia fizinių asmenų bankroto procesų pradėta Vilniaus  (44,6 proc.), Klaipėdos (21,4proc.) ir Kauno (12,5proc.) apskrityse. Stebima tendencija, kad bankroto bylų daugėja ir kitose, ne tik didmiesčių, vietovėse.

Tiek žmonės, tiek teisėjai, apsipranta su šia nauja procedūra, jos terminais, sąvokomis, todėl bylos keliamos sklandžiau, operatyviau ir laikantis jau ganėtinai gausios teismų praktikos. Teisėjai, spręsdami klausimą, ar asmuo gali bankrutuoti, sprendimą priima ne vien tik vadovaudamiesi savo vidiniu įsitikinimu, kaip turėtų būti taikomas įstatymas (kaip kad buvo pačioje fizinių asmenų bankroto procedūros atsiradimo pradžioje), tačiau nuoseklia ir aiškia aukštesnių teismų praktika.

Būtent teisminės praktikos sekimas, suvokimas, analizė, jos taikymas praktikoje padeda profesionaliems bankroto administratoriams teikti kvalifikuotą pagalbą asmenims, ketinantiems išsikelti fizinio asmens bankroto bylą.

Taigi, pasirinkus savo srities profesionalus į pagalbą sprendžiant kasdienius iškilusius klausimus, fizinio asmens bankroto bylos sėkmė yra garantuota.

Asmeninis bankrotas - kas tai?

2020-04-30

Europos Taryba dar 2000 metais priėmė reglamentą, pateikianti esmines taisykles tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procedūroms Europos Sąjungoje. Deja, Lietuvoje po paskutiniosios krizės buvo laukta daugiau nei penkerius metus, kol Lietuvos valstybė pagaliau suteikė žmonėms šansą išsigelbėti nuo per krizę milžiniškai išaugusių palūkanų, kurios nebuvo padengtos netgi pardavus visą žmogaus turtą (dėl kurio buvo imta dauguma paskolų) ir atiduodant didžiąją dalį pajamų.

 

Iš tiesų, šio instituto įteisinimas 2013 metais Lietuvoje buvo ilgai lauktas momentas – daugeliui šeimų ir verslininkų tai buvo tikras išsigelbėjimas po pasaulį ir Lietuvą supurčiusios ekonominės krizės, ir dauguma jų šiuo metu jau gali lengviau atsikvėpti skaičiuodami paskutiniuosius bankroto proceso mėnesius.

 

Ką gi reiškia bankrotas abejoms šio proceso pusėms? Bankrutuojančio asmens kreditoriai, praėjus trejų metų bankroto laikotarpiui, turės atsisakyti likusių neišmokėtų skolų. Per trejus bankroto proceso metus bankrutuojantis asmuo turės tenkinti tik būtiniausius savo poreikius, t. y. atsisakyti visų nebūtinų išlaidų ir likusia pajamų dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, asmeninis bankrotas – tai žmonių tarpusavio solidarumo išraiška. Šis solidarumas reiškia, kad abi pusės kažko atsisako ir save apriboja – tam, jog kurtume gražesnę ir laimingesnę bendruomenę, nestrigtume viename taške bei galėtume judėti į priekį.

 

Toks būtų asmeninio bankroto apibrėžimas idealiu atveju idealioje bendruomenėje. Deja, dažnu atveju realybė skiriasi nuo to, kaip viskas turėtų atrodyti.  Suprantant kreditorių priežastis, kodėl jiems asmeninis bankrotas nėra džiuginanti žinia, sprendimas bankrutuoti žmogui taip pat nėra lengvas – ypač emocine prasme. Iš tiesų, kol kas žmones pasiekia per mažai informacijos apie asmeninio bankroto priežastis ir pasekmes, o tai, ko nesuprantame – visuomet gąsdina.

 

Viena vertus, nors teisiškai tiek juridinis, tiek fizinis – asmenys, tačiau dažniausiai juridinio asmens bankrotas suvokiamas kaip verslo nepasisekimas, galbūt net nepriklausantis nuo juridinio asmens, taigi – ir jo vadovų bei darbuotojų, veiksmų, kompetencijos ir kvalifikacijos, t. y. natūralus procesas. Normalia statistika laikytina, jog net 50 proc. įmonių Europos Sąjungoje „neišgyvena“ pirmųjų penkerių metų. Visi tai žinome – ir tai yra normalu. Pasiseka arba ne. Štai Donaldas Trumpas, Henris Fordas ar net Waltas Disnėjus, keliaudami į sėkmę bankrutavo – ir ne po vieną kartą. Kur jie yra dabar?

 

Su asmeniniu bankrotu yra kitaip. Paprastai, vien mintis, jog apie keliamą bankrotą  sužinos aplinkiniai, kelia stresą ir įtampą. Bankrotas? Žmogui jis susijęs su nesėkme, nekompetencija, nesugebėjimu tvarkytis su finansais, t. y. gėda ir kalte – prieš save ir kitus. Bet ar tikrai taip yra? Ar asmeninis bankrotas iš esmės skiriasi nuo juridinio asmens bankroto?

 

Lygiai taip pat, kaip juridinius asmenis, kurie iš tiesų nėra niekas kitas – tik dirbtinai sukurtas mūsų įrankis užsiimti norima veikla, taip ir fizinius asmenius veikia aplinka – pirmiausia, žinoma, ekonominė šalies ir pasaulio situacija. Ekonominės krizės metais (2008 metų gale ir vėliau) juridinių asmenų bankrutavo gerokai daugiau nei įprastai. Sulėtėjęs šalies ūkis, sumažėjusios arba apskritai dingusios pajamos darbdaviams bankrutuojant, lėmė, kad žmonės nebegalėjo mokėti pasiimtų kreditų. Tie patys žmonės, kuriems iki krizės verslas sekėsi, kurie buvo laikomi gerais darbuotojais ir skatinami didėjančiais atlyginimais. Tik štai šiems žmonėms, priešingai nei ekonominės krizės nustekentoms įmonėms, bankrutuoti nebuvo leidžiama. Ir juos ėmė slėgti areštuotos banko sąskaitos, kreditorių ir antstolių raginimai, turto pardavimai ir vis tiek didėjančios skolos.

 

Žmones slėgė ir slegia ne tik ekonominės krizės. Kaip juridiniams asmenims įtaką daro pasikeitusi konkurencinė aplinka, rinkos poreikiai, išradimai, kintanti teisinė bazė, taip fiziniams asmenims gyvenimą priešinga linkme gali pasukti netikėtos sveikatos problemos, konfliktai šeimoje ar darbinėje aplinkoje. Tokiomis pasikeitusiomis sąlygomis juridinis asmuo gali bankrutuoti ir imtis kitokios veiklos. Tačiau žmogui, kurį gyvenimas privertė sustoti ar net suklupti, tokios galimybės nebuvo.  Jam nebuvo suteikta teisė bandyti dar kartą – iš naujo atsistoti ant kojų, kelti savo kompetenciją ir kvalifikaciją, vėl rizikuoti – tik su didesniu patirties bagažu, kadangi praeities finansiniai įsipareigojimai sunkia našta gulėjo ant pečių.

 

Dabar tokia galimybė – bankrutuoti – suteikta ir fiziniams asmenims. Ir ji neturėtų būti gąsdinanti. Iš tiesų, netgi priešingai – žmogus, kuris priima tokį drąsų sprendimą, turėtų būti vertinamas kaip asmuo, jaučiantis atsakomybę tiek prieš save, tiek prieš kitus, atsakingas ir, svarbiausia, stiprus. Reikia stiprybės, norint ir dedant pastangas įgyvendinti savo rytojų, kuris turės įtakos mūsų visuomenei - kuriant naujus verslus, darbo vietas ir, be abejonės, pridėtinę vertę Lietuvai. 

 

Mes rizikuojamame. Įgyvendiname idėjas. Laiduojame už kitus jais pasitikėdami. Užtikriname šeimai patogesnę buitį. Tikime, jog rytojus bus gražesnis nei šiandiena. Toks gyvenimas. Pasiseka arba ne. O rytoj bandome iš pradžių. Ir tai yra mūsų stiprybė ir laimėjimas.

 

Stiprus žmogus deda visas pastangas, kad apie naują savo rytojų sužinotų kuo daugiau žmonių. Deja, net ir dabar 2020-aisiais, ne visi žino, kas tas rytojus – ranka pasiekiamas.

background_edited_edited.png
background_edited_edited.png

Mus rasite

Maironio g. 23-1, Vilnius

info@stipruszmogus.lt  |  Tel: 860 5678 23

background_edited_edited.png

Šio tinklapio turinys, įskaitant tekstą, vaizdinę medžiagą, garsinį apipavidalinimą, prekių ženklus ir kt., yra UAB "Stiprus žmogus" nuosavybė. Tinklapyje esančią medžiagą, informaciją ir bet kokią intelektinę nuosavybę kopijuoti, platinti ar kitaip panaudoti be išankstinio rašytinio bendrovės sutikimo yra draudžiama.