Search
  • Stiprus žmogus

Asmeninis bankrotas - kas tai?

Europos Taryba dar 2000 metais priėmė reglamentą, pateikianti esmines taisykles tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procedūroms Europos Sąjungoje. Deja, Lietuvoje po paskutiniosios krizės buvo laukta daugiau nei penkerius metus, kol Lietuvos valstybė pagaliau suteikė žmonėms šansą išsigelbėti nuo per krizę milžiniškai išaugusių palūkanų, kurios nebuvo padengtos netgi pardavus visą žmogaus turtą (dėl kurio buvo imta dauguma paskolų) ir atiduodant didžiąją dalį pajamų.



Iš tiesų, šio instituto įteisinimas 2013 metais Lietuvoje buvo ilgai lauktas momentas – daugeliui šeimų ir verslininkų tai buvo tikras išsigelbėjimas po pasaulį ir Lietuvą supurčiusios ekonominės krizės, ir dauguma jų šiuo metu jau gali lengviau atsikvėpti skaičiuodami paskutiniuosius bankroto proceso mėnesius.

Ką gi reiškia bankrotas abejoms šio proceso pusėms? Bankrutuojančio asmens kreditoriai, praėjus trejų metų bankroto laikotarpiui, turės atsisakyti likusių neišmokėtų skolų. Per trejus bankroto proceso metus bankrutuojantis asmuo turės tenkinti tik būtiniausius savo poreikius, t. y. atsisakyti visų nebūtinų išlaidų ir likusia pajamų dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, asmeninis bankrotas – tai žmonių tarpusavio solidarumo išraiška. Šis solidarumas reiškia, kad abi pusės kažko atsisako ir save apriboja – tam, jog kurtume gražesnę ir laimingesnę bendruomenę, nestrigtume viename taške bei galėtume judėti į priekį.

Toks būtų asmeninio bankroto apibrėžimas idealiu atveju idealioje bendruomenėje. Deja, dažnu atveju realybė skiriasi nuo to, kaip viskas turėtų atrodyti. Suprantant kreditorių priežastis, kodėl jiems asmeninis bankrotas nėra džiuginanti žinia, sprendimas bankrutuoti žmogui taip pat nėra lengvas – ypač emocine prasme. Iš tiesų, kol kas žmones pasiekia per mažai informacijos apie asmeninio bankroto priežastis ir pasekmes, o tai, ko nesuprantame – visuomet gąsdina.

Viena vertus, nors teisiškai tiek juridinis, tiek fizinis – asmenys, tačiau dažniausiai juridinio asmens bankrotas suvokiamas kaip verslo nepasisekimas, galbūt net nepriklausantis nuo juridinio asmens, taigi – ir jo vadovų bei darbuotojų, veiksmų, kompetencijos ir kvalifikacijos, t. y. natūralus procesas. Normalia statistika laikytina, jog net 50 proc. įmonių Europos Sąjungoje „neišgyvena“ pirmųjų penkerių metų. Visi tai žinome – ir tai yra normalu. Pasiseka arba ne. Štai Donaldas Trumpas, Henris Fordas ar net Waltas Disnėjus, keliaudami į sėkmę bankrutavo – ir ne po vieną kartą. Kur jie yra dabar?



Su asmeniniu bankrotu yra kitaip. Paprastai, vien mintis, jog apie keliamą bankrotą sužinos aplinkiniai, kelia stresą ir įtampą. Bankrotas? Žmogui jis susijęs su nesėkme, nekompetencija, nesugebėjimu tvarkytis su finansais, t. y. gėda ir kalte – prieš save ir kitus. Bet ar tikrai taip yra? Ar asmeninis bankrotas iš esmės skiriasi nuo juridinio asmens bankroto?

Lygiai taip pat, kaip juridinius asmenis, kurie iš tiesų nėra niekas kitas – tik dirbtinai sukurtas mūsų įrankis užsiimti norima veikla, taip ir fizinius asmenius veikia aplinka – pirmiausia, žinoma, ekonominė šalies ir pasaulio situacija. Ekonominės krizės metais (2008 metų gale ir vėliau) juridinių asmenų bankrutavo gerokai daugiau nei įprastai. Sulėtėjęs šalies ūkis, sumažėjusios arba apskritai dingusios pajamos darbdaviams bankrutuojant, lėmė, kad žmonės nebegalėjo mokėti pasiimtų kreditų. Tie patys žmonės, kuriems iki krizės verslas sekėsi, kurie buvo laikomi gerais darbuotojais ir skatinami didėjančiais atlyginimais. Tik štai šiems žmonėms, priešingai nei ekonominės krizės nustekentoms įmonėms, bankrutuoti nebuvo leidžiama. Ir juos ėmė slėgti areštuotos banko sąskaitos, kreditorių ir antstolių raginimai, turto pardavimai ir vis tiek didėjančios skolos.

Žmones slėgė ir slegia ne tik ekonominės krizės. Kaip juridiniams asmenims įtaką daro pasikeitusi konkurencinė aplinka, rinkos poreikiai, išradimai, kintanti teisinė bazė, taip fiziniams asmenims gyvenimą priešinga linkme gali pasukti netikėtos sveikatos problemos, konfliktai šeimoje ar darbinėje aplinkoje. Tokiomis pasikeitusiomis sąlygomis juridinis asmuo gali bankrutuoti ir imtis kitokios veiklos. Tačiau žmogui, kurį gyvenimas privertė sustoti ar net suklupti, tokios galimybės nebuvo. Jam nebuvo suteikta teisė bandyti dar kartą – iš naujo atsistoti ant kojų, kelti savo kompetenciją ir kvalifikaciją, vėl rizikuoti – tik su didesniu patirties bagažu, kadangi praeities finansiniai įsipareigojimai sunkia našta gulėjo ant pečių.



Dabar tokia galimybė – bankrutuoti – suteikta ir fiziniams asmenims. Ir ji neturėtų būti gąsdinanti. Iš tiesų, netgi priešingai – žmogus, kuris priima tokį drąsų sprendimą, turėtų būti vertinamas kaip asmuo, jaučiantis atsakomybę tiek prieš save, tiek prieš kitus, atsakingas ir, svarbiausia, stiprus. Reikia stiprybės, norint ir dedant pastangas įgyvendinti savo rytojų, kuris turės įtakos mūsų visuomenei - kuriant naujus verslus, darbo vietas ir, be abejonės, pridėtinę vertę Lietuvai.

Mes rizikuojamame. Įgyvendiname idėjas. Laiduojame už kitus jais pasitikėdami. Užtikriname šeimai patogesnę buitį. Tikime, jog rytojus bus gražesnis nei šiandiena. Toks gyvenimas. Pasiseka arba ne. O rytoj bandome iš pradžių. Ir tai yra mūsų stiprybė ir laimėjimas.

Stiprus žmogus deda visas pastangas, kad apie naują savo rytojų sužinotų kuo daugiau žmonių. Deja, net ir dabar 2020-aisiais, ne visi žino, kas tas rytojus – ranka pasiekiamas.

#asmeninisbankrotas #bankrutuotilengva

0 views
background_edited_edited.png
background_edited_edited.png

Mus rasite

Maironio g. 23-1, Vilnius

info@stipruszmogus.lt  |  Tel: 860 5678 23

background_edited_edited.png

Šio tinklapio turinys, įskaitant tekstą, vaizdinę medžiagą, garsinį apipavidalinimą, prekių ženklus ir kt., yra UAB "Stiprus žmogus" nuosavybė. Tinklapyje esančią medžiagą, informaciją ir bet kokią intelektinę nuosavybę kopijuoti, platinti ar kitaip panaudoti be išankstinio rašytinio bendrovės sutikimo yra draudžiama.