Search
  • Stiprus žmogus

„Būtinosios išlaidos“ – tik Jūsų pinigai bankroto procese

Atrodytų, labai lakoniškai ir be didesnių išsiplėtimų apie būtiniesiems fizinio asmens poreikiams skirtiną sumą Fizinių asmenų bankroto įstatyme pirmiausia užsimename prie taisyklių, reguliuojančių teismo veiksmus fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta: „fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos“.

Vos tik atsiradus fizinio asmens bankroto proceso institutui, nei teismai, nei pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nebuvo tikri dėl to, kokią sumą būtinųjų išlaidų yra normalu prašyti paskirti, o teismams – tvirtinti. Logiška, bankrutuoti siekiantis asmuo šios sumos norėjo kuo didesnės, o kreditoriai dažniausiai su tuo nesutikdavo. Dėl šių priežasčių labai greitai dėl sumos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams kilusius ginčus ėmė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris suformulavo nuoseklią ir žemesnės instancijos teismų pamėgtą praktiką. Vis dėlto prieš pradėdami kalbėti apie būtinųjų išlaidų dydį, panagrinėkime, kaip atrodo bankrutuojančio fizinio asmens būtinosios išlaidos ir kam jos skiriamos.

Lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti – kas tai?

Pirmiausia, labai svarbu akcentuoti, kad šios lėšos yra BŪTINOSIOS arba, dar kitaip, skirtos BŪTINIESIEMS poreikiams tenkinti. Tai reiškia, kad teismas vertins, ar visos Jūsų lėšos tikrai yra tokios, be kurių Jūs neišgyventumėte trejus metus. Skamba gąsdinančiai?

Iš pradžių taip, šiek tiek. Bet tada pagalvokime logiškai. Tris metus Jūs gyvenate iš teismo Jums patvirtintų būtinųjų išlaidų sumos, o vėliau – vualia – visos skolos dingsta akimirksniu ir visos Jūsų gaunamos lėšos vėl priklauso Jums. Juk verta sukąsti dantis ir šiek tiek pakentėti, tiesa? Nes šviesa tunelio gale matosi visuomet – priešingai, nei gyvenant gyvenimą su antstoliais.

Taigi, kokios tos fizinio asmens išlaidos, kurios yra tikrai būtinos jam pragyventi?

· Maistas. Tai apima apsipirkimus parduotuvėje, valgymą darbo metu. Žinoma, su pastaruoju nereikėtų pernelyg piktnaudžiauti – kreditoriai visuomet gali rasti argumentų, kad maistą galima nešti iš namų ir taip sutaupyti.

· Transportas. Autobusų, troleibusų bilietai, nuolatiniai, traukinio bilietai ar tarpmiestinių autobusų bilietai, jei dirbate kitoje vietovėje. Kuras, jei naudojatės kam nors kitam priklausančiu automobiliu (savąjį, didelė tikimybė, gali tekti parduoti bankroto proceso metu, jei kreditoriai nesutiks Jums jo palikti).

· Išlaidos sveikatai ir jos priežiūrai. Vitaminai, vaistai, procedūros, kurios nėra kompensuojamos valstybės.

· Išlaidos būstui. Nuoma, komunaliniai patarnavimai, buitinė chemija ir pan.

· Apranga ir išvaizda. Su šia dalimi taip pat nereikėtų piktnaudžiauti ir jos numatyti pernelyg didelės. Žinoma, į kirpyklą eiti būtina, visi žinome, kiek tai kainuoja, tačiau be batų, perkamų „Salamander“ parduotuvėje, turėsite apsieiti.

· Išlaikymas vaikams. Pagal galiojančius įstatymus tėvai turi išlaikyti vaikus iki 24 metų, kurie mokosi valstybės finansuojamose studijose.

· Ryšiai. Televizija, internetas, telefono ryšys.

Teismai yra sprendę bylų, kuriose taip buvo keliami klausimai dėl išlaidų priskyrimo būtiniesiems asmens poreikiams. Štai pavyzdžiui, vienoje bylų apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal savanoriškojo pensijų kaupimo sutartį mokamos įmokos negali būti priskiriamos prie būtinųjų asmens poreikių. Tai reiškia, kad teismas šias išlaidas vertino kaip nebūtinas ir šių įmokų dydžio lėšų bankrutuoti siekiančiam asmeniui nepatvirtino.

Logiška būtų teigti, kad didesnės vertės pirkiniai (juvelyrikos dirbiniai, rankinės ir pan.), laikraščių prenumerata, kuriuos, turėdamas internetą, Jūs galite paskaityti virtualiai. Taip pat - išlaidos atostogoms užsienyje taip pat negalėtų būti numatomos kaip būtinosios. Bet juk iš kitos pusės – po trejų metų Jums bus pačios geriausios atostogos, kurių būsite nusipelnę 120 proc.!

Taigi, taip – daugiau ar mažiau – turėtų atrodyti Jūsų būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų išskaidymas. Kiek kiekvienoje eilutėje numatysite lėšų, – tai jau individuali situacija. Tačiau svarbu suprasti, kad iš Jūsų gaunamų pajamų atskaičius Jums skirtinas būtinąsias išlaidas, privalo likti lėšų kreditoriams, kurios bus skirstomos bankroto bylos metu visus trejus metus. Paprastai nuo minimalaus darbo užmokesčio bankroto byloje turėtų būti paliekama apie 120-130 Eur suma.




Kokio dydžio lėšos būtiniesiems poreikiams yra tvirtinamos?

Dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydžio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir CPK 736 straipsnį, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA (šiuo metu – 307 Eur). Ši taisyklė yra paremta tuo, kad fizinis asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti bankrutuoti siekiančio fizinio asmens pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio (arba įrodymų nebuvo pateikta), turi teisę reikalauti papildomų įrodymų arba sumą paskirti pagal byloje esančią medžiagą.

Šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo motyvus labai greitai „pasigavo“ visi teismai: tiek apylinkių, tiek apygardų ir pradėjo fizinių asmenų prašomoms patvirtinti būtinųjų išlaidų sumoms taikyti ½ MMA taisyklę, ypač – kai bylose nebuvo rašytinių įrodymų apie pagrįstai patiriamas asmens išlaidas.

Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas dėl 380 Eur būtinųjų išlaidų, nurodė, kad būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius žmogaus poreikius. Vilniaus apygardos teismas vienoje byloje sutiko su kreditorių pastabomis, kad pareiškėjos prašoma mėnesinė 400 Eur išlaidų suma būtiniesiems poreikiams yra per didelė, nes pareiškėja nepagrindė 50 Eur mėnesinių išlaidų mobiliajam ryšiui ir 50 Eur transporto paslaugoms. Šiuo atveju būtų pakakę pateikti mobilaus ryšio apmokėjimo kvitus ar išrašys sąskaitas bei autobuso bilietus.

Kita vertus, kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas sutiko su 110 Eur mėnesinėmis išlaidoms pareiškėjo transportui, nes bankrutuoti norintis asmuo pagrindė, kad jis nuolat važinėja dirbti į užmiestį. Vienoje iš bylų Klaipėdos apygardos teismas sutiko su pareiškėjo nurodoma 750 Eur mėnesine būtinųjų išlaidų suma, kadangi pareiškėjas vienas augina nepilnametę dukterį, kuriai būtinas išlaikymas. Teismas pabrėžė, kad vaikas auga be motinos, todėl natūralu, kad jį auginančiam tėvui gali atsirasti papildomų išlaidų, susijusių su vaiko priežiūra, auklėjimu ir pan.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų teismų praktikos pavyzdžių, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta ½ MMA taisyklė dėl neįrodinėtinų būtinųjų išlaidų sumos yra dažnai taikoma, tačiau, jei žmonės, besikreipdami į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikia patiriamas būtinąsias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, būtinųjų poreikių sumos yra tvirtinamos gerokai didesnės.

Dėl išdėstytų priežasčių visuomet rekomenduojame klientams, kurie jau yra išsiuntę pranešimus kreditoriams apie ketinimą išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, visą mėnesį kaupti išlaidų kvitus, atsirinkti turimas paslaugų sutartis, pvz.: ryšių, nuomos ir pan., ir tuomet bandyti susidėlioti preliminarią būtinųjų išlaidų sumą.

Prisiminkite – su antstoliais dėl būtinųjų išlaidų nepasiderėsite, bet su teismu, nagrinėjančiu fizinio asmens bankroto bylą, – galite.


#būtinosiosišlaidos #lėšosbūtiniesiemsporeikiams

4 views
background_edited_edited.png
background_edited_edited.png

Mus rasite

Maironio g. 23-1, Vilnius

info@stipruszmogus.lt  |  Tel: 860 5678 23

background_edited_edited.png

Šio tinklapio turinys, įskaitant tekstą, vaizdinę medžiagą, garsinį apipavidalinimą, prekių ženklus ir kt., yra UAB "Stiprus žmogus" nuosavybė. Tinklapyje esančią medžiagą, informaciją ir bet kokią intelektinę nuosavybę kopijuoti, platinti ar kitaip panaudoti be išankstinio rašytinio bendrovės sutikimo yra draudžiama.