Search
  • Stiprus žmogus

Fizinio asmens sąžiningumas

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas yra skirtas „sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą“.

Lietuvos Respublikos teismai, keldami fizinių asmenų bankroto bylas, yra itin pamėgę vertybinę sąvoką „sąžiningumas“. Deja, ją taip pat mėgsta ir kreditoriai, kuria nėra suinteresuoti Jūsų bankroto bylos iškėlimu ir tęstinumu.

Taigi, kur ir kaip fizinio asmens bankroto proceso metu gali būti naudojama ši sąvoka ir ką ji reiškia?



Bankroto bylos iškėlimas


Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei: „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais“.

Ši ilga ir sunkiai „suvalgoma“ įstatymo formuluotė gali reikšti labai daug, jei nežinai, kaip ji yra taikoma praktikoje Lietuvos Respublikos teismų, ir kokius konkrečius atvejus, susijusius su fizinio asmens elgesiu per trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo momento, ji apima.

Norėdami padėti Jums įsivertinti savo galimybes išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, parinkome konkrečių pavyzdžių, į kokius klausimus dažniausiai sau atsako teismas, spręsdamas, ar žmogus atitinka „sąžiningo asmens“ sąvoką šiam kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.


Ar asmeniui, besikreipiančiam dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebuvo iškelta bylų dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių? Kas tai per sandoriai, t. y. žmonių kalba tariant, sutartys?


CK 6.67 straipsnyje nurodyta:

„Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:

1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais;

2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);

3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis;

4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);

5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;

6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);

7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);

8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“

Šie sandoriai, t. y. sutartys, dažniausiai būna sudaromi dėl turto perleidimo (atlygintinio ar neatlygintinio), žymios sumos lėšų pervedimo be pakankamo teisinio pagrindo (pvz., jei tai nebuvo realus skolos grąžinimas) ir pan.

Jei tokių sandorių per paskutiniuosius trejus metus nebuvote sudaręs, vadinasi, tikrai atitinkate sąžiningo fizinio asmens sąvoką.

Jei turite klausimų ir abejonių dėl tam tiktų savo veiksmų, visuomet galite pasikonsultuoti su profesionalais!


Ar skolininkas (fizinis asmuo), kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją teismui?


Paprastai teismas, vertindamas fizinio asmens pateiktą informaciją, atsižvelgia į tokius niuansus: ar fizinis asmuo visiems kreditoriams laiku pateikė duomenis apie ketinimą kelti bankroto bylą; ar teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius jo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl nemokumo aplinkybių (kaip atsirado skolos); ar fizinis asmuo yra neteistas; ar neregistruotas dėl priklausomybės ligų; ar buvo pateikta visa informacija apie turimą ir per trejus metus turėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; ar atskleisti duomenis apie bandymą kelti bankroto bylą Lietuvoje ir kitose šalyse; ar atskleisti duomenys apie egzistuojančią paveldėjimo teisę; ar atskleisti duomenys apie visus kreditorius; ar fizinis asmuo pateikė tikrus duomenis apie savo turimus skolininkus; ar asmuo gyvena ir dirba iš tiesų ten, kur nurodė pareiškime teismui (nėra emigravęs); ar fizinis asmuo nurodė, kokių vertybinių popierių turi (įskaitant uždarųjų ir akcinių bendrovių) ir pan.

Kitaip sakant, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turite teismui atskleisti visus duomenis apie savo turimą ir per trejus metus turėtą turtą, kreditorius, skolininkus. Teismas, gavęs šią neatskleistą informaciją iš kitų šalių (kreditorių, registrų ir pan.), vertins asmenį kaip nesąžiningą ir bankroto bylą atsisakys iškelti.


Ar skolininkas (fizinis asmuo) tapo nemokus elgdamasis sąžiningai?


Ši sąlyga iš esmės reiškia, jog asmuo, kuris siekia išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, įgijo daug skolų, žinodamas, kad nesugebės jų grąžinti. Tokiu būdu šis asmuo tik dar labiau didino savo skolas, gyveno iš gaunamų paskolų lėšų, kol pasiekė nemokumo būseną, t. y. paskolos sutartys buvo nutrauktos, atsirado antstoliai, kurie pradėjo nuskaityti lėšas nuo darbo užmokesčio, asmeninių sąskaitų ir pan.

Tokius aukščiau aptartus žmogaus veiksmus (paprastai – didelio kiekio paskolos (vartojimo/ kredito) sutarčių sudarymą, žinant, kad jų galimybės grąžinti tikrai nebus) teismai paprastai vertina kaip nesąžiningus ir nesudaro galimybės fiziniam asmeniui atkurti savo mokumo, t. y. bankrutuoti ir nusirašyti skolų.


Ar skolininkas (fizinis asmuo) dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriais.


Tai yra visiškai naujas aspektas, kurį Lietuvos Respublikos teismai pradėjo vertinti tik paskutiniu metu. Deja, teismų praktikoje jis tapo itin populiarus kaip vienas dažniausių pagrindų atsisakant fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą.

Teismas vertina, jog asmuo yra nesąžiningas, t. y. nedėjo maksimalių pastangų atsiskaityti su kreditoriais per trejų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, jei: gavo itin mažas pajamas (nedarbo išmoką, darbo užmokestį, gyveno tik iš paramos ir pan.); pareiškėjas pakankamai neišnaudojo savo patirties ir kvalifikacijos, kad gautų didesnes pajamas; neieškojo geriau apmokamo darbo, nors sveikata tam kliūčių nesudarė.

Šiuos kriterijus reikėtų suprasti taip: jei asmuo nedirbo arba dirbo, gaudamas labai mažą darbo užmokestį, ir su kreditoriais (antstoliais) paskutiniu laikotarpiu visiškai (kad ir nedidele dalimi kas mėnesį) neatsiskaitinėjo, toks žmogaus elgesys vertinamas kaip nesąžiningas.


Taigi, asmuo, besikreipiantis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, yra sąžiningas, jeigu:

- nebuvo sudaręs CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių;

- teismui atvirai neslėpdamas pateikė visą informaciją;

- tapo nemokus sąžiningai (nepiktnaudžiaudamas paskolomis ir kreditais);

- dėjo maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais iki kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo.


Fizinio asmens bankroto proceso eiga


Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnis nurodo atvejus, kuomet bankroto byla yra nutraukiama, dar nepriartėjusi prie savo pabaigos. Deja, daugiau nei vienas šių atveju yra susijęs su paties Fizinio asmens nesąžiningumu.


Nevykdomas teismo patvirtintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas.


Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas – tai kone svarbiausias fizinio asmens bankroto procedūros dokumentas, nuo kurio patvirtinimo kreditorių susirinkime ir teisme momento yra skaičiuojamas trejų metų bankroto proceso terminas. Šiame dokumente yra aptariami visi procesai, kurie nulemia trejų metu bankroto eigą: planuojamos fizinio asmens pajamos, būtinosios išlaidos, skolininkai ir skolų išieškojimas, turtas ir jo pardavimas, mokumo atkūrimo priemonės, alimentų mokėjimas, bankroto administratoriaus išlaidos ir atlyginimas, kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai bei periodiškumas ir pan.

Sąžiningas Plano vykdymas – tai visiškas garantas, jog fizinis asmuo „tvarkingai nukeliaus“ iki bankroto bylos pabaigos ir galės nusirašyti visas likusias nepadengtas savo skolas. Būtent dėl šios priežasties kreditoriai itin atsakingai prižiūri Plano vykdymą ir, nustatę Plano pažeidimus, turi visas teises kreiptis į bankroto administratorių ir teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.

Jei bankrutuojantis asmuo Planą vykdo sąžiningai, laikosi visų šiame dokumentų prisiimtų įsipareigojimų, garantuojame, jog bankroto procesas bus sklandus ir efektyvus visoms pusėms!


Paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.


Kaip ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, atsiradus duomenų, jog bankrutuojantis asmuo galėjo nuo teismo, bankroto administratoriaus ir kreditorių nuslėpti informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis, bankroto byla nutraukiama dėl nesąžiningumo.

Atsižvelgęs į tai, bankrutuoti siekiantis asmuo turėtų kreiptis į profesionalus, kurie visas šias aplinkybes įvertins tinkamai ir apie jas informuos bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Bet koks neteisingas poelgis pačioje bankroto bylos pradžioje gali užkirsti kelią sėkmingam bankroto procesui, todėl jau nuo pat pradžių visus savo žingsnius reikia įvertinti tinkamai ir strategiškai.

- Paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nekelia bankroto bylos fiziniam asmeniui, jeigu paaiškėja, kad jis per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Taigi, iš esmės šis punktas reiškia lygiai tą patį, ką ir bankroto bylos iškėlimo stadijoje: teismą, bankroto administratorių ar kreditorius pasiekia informacija apie bankrutuojančios asmens nesąžiningus veiksmus iki bankroto bylos iškėlimo: buvo sudaryti nesąžiningi, fizinio asmens turtą mažinantys, sandoriai; neteisinga informacija buvo suklaidinami paskolų/ kredito davėjai; buvo keičiamas (išeinama) darbas, siekiant gauti mažesnes pajamas;  tyčia buvo neieškoma geriau apmokamo darbo ir pan.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų).

Tai reiškia, kad teismas, kreditoriai ar bankroto administratorius buvo informuoti apie tai, kad tikroji fizinio asmens bankroto priežastis – jo priklausomybė (nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ir pan.). Tokiu atveju dėl nurodytų priklausomybių fizinis asmuo įklimpsta į skolas, netenka darbo, galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais.


Paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.


Ši informacija taip pat turi būti atskleista teismui ir kreditoriams teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei ši informacija yra nuslepiama ir paaiškėja Plano vykdymo metu, bankroto byla duomenis nuslėpusiam bankrutuojančiam asmeniui yra nutraukiama.


Fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti.


Tvirtinant Planą, yra nustatoma mėnesio būtinųjų išlaidų suma, kurią bankrutuojantis asmuo gali išleisti savo poreikiams tenkinti. Visos Fizinio asmens gautos lėšos (valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos, gyventojų pajamų mokesčio permoka, našlystės pensija, artimųjų parama, dovanos, dienpinigiai ir komandiruotpinigiai, kurie nėra pagrįsti čekiais, ir pan.), viršijančios šią būtinųjų išlaidų sumą, skiriamą mėnesiui, turi būti pervedamos į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą. Jei lėšos nepervedamos ir asmuo išleidžia daugiau nei jam numatyta Plane, tai Lietuvos Respublikos teismų praktikoje vertinama kaip nesąžiningumas ir Plano pažeidimas, dėl ko bankroto byla nutraukiama.


Fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų.


Fizinis asmuo, įgyvendindamas Planą, turi ir kitų pareigų – teikti informaciją apie savo finansinę padėtį (darbo užmokesčio pažymas, VSDFV pažymas, banko išrašus ir pan.); keisti Planą, kai asmens finansinė situacija pasikeičia; nesudaryti naujų skolinių įsipareigojimų; mokėti einamuosius mokesčius ir pan.

Šių pareigų nevykdymas, kai yra atliekamas sąmoningai (tyčia) dažnai teismu yra vertinamas kaip nesąžiningas bankroto proceso vykdymas, dėl ko bankrutuojantis asmuo gali sulaukti skaudžių pasekmių.

Kaip galima matyti iš išdėstytų aplinkybių – bankrutuojančio asmens sąžiningumas yra itin svarbi sąlyga tiek bankroto bylos iškėlimui, tiek jos tęstinumui ir pabaiga. Norint, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, nuo pat pradžių reikia pasirinkti tinkamą bylos strategiją, ką gali padėti padaryti tiks šios srities – fizinių asmenų bankroto bylų – profesionalai.


#asmeninisbankrotas #saziningumas

27 views
background_edited_edited.png
background_edited_edited.png

Mus rasite

Maironio g. 23-1, Vilnius

info@stipruszmogus.lt  |  Tel: 860 5678 23

background_edited_edited.png

Šio tinklapio turinys, įskaitant tekstą, vaizdinę medžiagą, garsinį apipavidalinimą, prekių ženklus ir kt., yra UAB "Stiprus žmogus" nuosavybė. Tinklapyje esančią medžiagą, informaciją ir bet kokią intelektinę nuosavybę kopijuoti, platinti ar kitaip panaudoti be išankstinio rašytinio bendrovės sutikimo yra draudžiama.