Nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo (2013-03-01) iki 2020-03-31 Lietuvoje buvo iškelta 2 621 bankroto bylos fiziniams asmenims, iš kurių dar tik 697 (26,6 proc.) fizinių asmenų bankroto procesai jau yra baigti.
Vertinant nedidelį užbaigtų bankroto bylų skaičius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirminėje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad asmeninio bankroto procesas trunka net penkerius metus. Taigi, šiuo metu tik baigia bankrutuoti pirmieji drąsiausieji, išdrįsę pasinaudoti šiuo nauju institutu. Džiugi žinia, kad šiuo metu bankroto procesas trunka tik trejus metus, todėl bankroto bylų kaita artėjančiais laikotarpiais turėtų būti didesnė.
Deja, ne visos bylos yra vykdomos profesionaliai, t. y. Fiziniai asmenys gerai nesupranta savo teisių ir pareigų bankroto procese, o bankroto administratoriai veikia aplaidžiai. Dėl šios priežasties 281 (beveik 11 proc.!) fizinių asmenų bankroto bylų buvo nutraukta, o tai reiškia, kad šie žmonės dar dešimt metų šiuo proceso pasinaudoti nebegalės. Tai liūdinantys skaičiai, žinant, kad pats bankroto procesas trunka tik šiek tiek daugiau nei trejus metus.
Tokios bankroto bylos baigties nėra sudėtinga išvengti, jei jau nuo pat pradžių yra domimasi, kas tai yra fizinio asmens bankroto procesas ir – svarbiausia – pasirenkami savo srities profesionalai pagelbėti Jums šiame kelyje. Bendradarbiaudami su pasirinktu kvalifikuotu bankroto administratoriumi, visuomet rasite atsakymą į Jums kilusius klausimus bei išeitį iš sudėtingos situacijos, pvz., kai dėl objektyvių priežasčių negaunate pajamų, tenka išeiti iš darbo, patenkate į ligoninę neapibrėžtam terminui ir pan.
1 637 (62,5 proc.) fizinių asmenų bankroto bylų tebėra vykdomos. Šis skaičius parodo, koks vis dar jaunas asmeninio bankroto procesas Lietuvoje.
Kalbant apie iškeliamų fizinio asmens bankroto bylų kiekio tendencijas, verta pažymėti, kad per 2020 m. I ketvirtį buvo iškeltos 57 bankroto bylos fiziniams asmenims, t. y. net 1,8 proc. daugiau nei atitinkamu 2019 m. laikotarpiu. Stebima tendencija, kad dėl informacijos sklaidos, žmonės vis labiau domisi savo galimybėmis teisingai ir proporcingai atsiskaityti su kreditoriais per trumpą trejų metų laikotarpį, nebesibaimina sąvokos „bankrotas“ ir drąsiau žvelgia į ateitį. Dėl šios priežasties tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje fizinių asmenų bankroto bylų skaičius yra didėjantis, kadangi ši procedūra tampa visiems prieinama, suprantama ir ne tokia bauginanti.
Per 2020 m. I ketvirtį daugiausia fizinių asmenų bankroto procesų pradėta Vilniaus (44,6 proc.), Klaipėdos (21,4proc.) ir Kauno (12,5proc.) apskrityse. Stebima tendencija, kad bankroto bylų daugėja ir kitose, ne tik didmiesčių, vietovėse.
Tiek žmonės, tiek teisėjai, apsipranta su šia nauja procedūra, jos terminais, sąvokomis, todėl bylos keliamos sklandžiau, operatyviau ir laikantis jau ganėtinai gausios teismų praktikos. Teisėjai, spręsdami klausimą, ar asmuo gali bankrutuoti, sprendimą priima ne vien tik vadovaudamiesi savo vidiniu įsitikinimu, kaip turėtų būti taikomas įstatymas (kaip kad buvo pačioje fizinių asmenų bankroto procedūros atsiradimo pradžioje), tačiau nuoseklia ir aiškia aukštesnių teismų praktika.
Būtent teisminės praktikos sekimas, suvokimas, analizė, jos taikymas praktikoje padeda profesionaliems bankroto administratoriams teikti kvalifikuotą pagalbą asmenims, ketinantiems išsikelti fizinio asmens bankroto bylą.
Taigi, pasirinkus savo srities profesionalus į pagalbą sprendžiant kasdienius iškilusius klausimus, fizinio asmens bankroto bylos sėkmė yra garantuota.
