Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas

Tenka apgailestauti, jog galimybė bankrutuoti į finansinius sunkumus patekusiems fiziniams asmenims Lietuvoje vis dar nemažai daliai visuomenės yra nežinoma. Iš dalies – nieko stebėtino. Lietuvos Respublikoje galiojantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas, palyginus su kitomis Vakarų šalimis, įsigaliojo visai neseniai – tik 2013 metais.

Iš kitos pusės – tai yra žiniasklaidos dėmesio stoka nemenkai daliai į nepakeliamas skolas įklimpusių žmonių. Svarbu nepamiršti, jog fizinio asmens (fizinių asmenų) bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia skolų nurašymo ir automatinio išsilaisvinimo nuo jų. Tai – tik vienas iš tam tikrų bankroto proceso etapų. Apie tai – šiame straipsnyje.

Kai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą priskirtinas apylinkės teismas, bankrutuoti siekiančio fizinio asmens pareiškimu, iškelia asmeninę bankroto bylą, šiam bankrutuoti siekiančiam asmeniui labai svarbu nepamiršti laikytis nustatytų terminų. Terminas – tam tikras laikotarpis (data „nuo“ ir „iki“), per kurį privaloma atlikti būtinus teisinius veiksmus, t. y. procedūras.

Vienas svarbiausių terminų – kai teismas, iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą, bankrutuojančiam asmeniui nustato terminą parengti bei paskirtam bankroto administratoriui pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Teismo sprendimu, terminas gali būti nustatytas įvairus – 3 mėnesiai, bet ne ilgiau kaip 120 dienų (apytiksliai 4 mėnesiai) nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Tai, kad ne visi žmonės turi galimybę rašyti tekstus profesionalia teisine kalba – visiškai natūralu. Šiai „naštai“ nusimesti ir yra skirti savo srities profesionalai.

Žinoma, ne retai siekdami sutaupyti lėšas teisinėms paslaugoms, patys bankrutuojantys žmonės banko parengti mokumo atkūrimo plano projektą. Skubėdami jiems į pagalbą, žemiau detaliai apibūdinsime svarbiausius reikalavimus Planui, kuris vėliau prieš akis guls ne tik teismui, tačiau ir bankrutuojančio asmens kreditoriams.

 

Bet kuriame Plane turi būti nurodyta:

  • Aplinkybės, dėl kurių bankruojantis negali įvykdyti kreditorių reikalavimų. Panašiai, kaip ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, tik labiau apibendrintai, pradinėje Plano dėstymo dalyje nurodomos pagrindinės finansinių sunkumų (skolų) atsiradimo priežastys per paskutinius 3 metus iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Įvardijamos reikšmę bankroto procesui turinčios arba galinčios turėti aplinkybės, susijusios su asmeninėmis, šeimos, galbūt mėginto kurti ir plėtoti verslo, pasiskolintomis ar paskolintomis piniginėmis lėšomis.
  • Lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo planuoja gauti per visą bankroto procesą“ nesvarbu, ar tai būtų periodiniai mokėjimai, ar vienkartinės išmokos. 

Plane nurodomos per visą procesą (nuo bankroto bylos iškėlimo) numatomos gauti lėšos. Jeigu jos numatomos gauti iš su darbo santykiais susijusios veiklos, nurodomas darbo užmokestis iš darbovietės, pajamos iš vykdomos ar planuojamos vykdyti individualios veiklos, artimųjų finansinė parama (pagalba) ir visos kitos lėšos, kuriomis ateinančius 3 kalendorinius metus (36 mėnesius) bus tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai bei lėšų dalis, skiriama patiems būtiniausiems fizinio asmens žmogiškiesiems poreikiams.

  • Planuojamo parduoti bankrutuojančio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas, turto pardavimo eilė, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Tvarkingai dėstant tekstinę dalį apie fizinio asmens turtą, Plane nurodomas turimas kilnojamasis (pavyzdžiui, didelę, t. y. reikšmingą, piniginę vertę turintys vertingi daiktai ir pan.), nekilnojamasis (pagal hipoteką įkeistas arba neįkeistas būstas, ūkinės paskirties statiniai, žemės sklypai) ir kitokio pobūdžio turtas (vertybiniai popieriai, akcijos juridiniuose asmenyse).
  • Planuojamos gauti iš bankrutuojančio asmens skolininkų lėšos. Jeigu bankrutuojantis asmuo ne tik turi kreditorių, siekiančių susigrąžinti kiek įmanoma didesnę dalį susidariusios skolos, tačiau ir pats yra kažkieno kreditoriumi, tokia aplinkybė yra įtraukiama į Planą bei nurodoma kaip numatomų gauti lėšų dalis.
  • Mokumo atkūrimo priemonės: persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos. Plane pageidautina nurodyti ne tik fizinio asmens darbovietę, tačiau ir pareigas joje (jeigu bankrutuojantis asmuo užsiima individualia veikla, rekomenduotina nurodyti, kokia). Kuo aukštesnė fizinio asmens profesinė kvalifikacija, tuo, tikėtina, didesnės galimybės gauti gerai apmokamą darbą. Būtent į tai svarbu atsižvelgti sudarant mokumo atkūrimo planą bei jame aptariant per trejus metus ketinamas įgyvendinti mokumo atkūrimo priemones, kurios turėtų padėti Jūsų pajamoms augti, taigi kartu – didėti ir Jūsų mokumui.

Keli teismų praktikos, analizuojančios asmens nurodamas mokumo atkūrimo priemones, pavyzdžiai:

1) „Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki patikslinto mokumo atkūrimo plano sudarymo, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai ėmėsi priemonių, skirtų mokumui atkurti (pvz., ieškojo papildomo darbo, ėjo į darbo pokalbius, teikė potencialiems darbdaviams savo gyvenimo aprašymą, kėlė kvalifikaciją, bandė (mokytis) dirbti pagal turimą plataus profilio kirpėjos kvalifikaciją, siekė, kad jos esamas darbdavys padidintų mokamą darbo užmokestį, kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl informacijos ir konsultavimo darbo klausimais, dėjo kitas pastangas savo mokumui atkurti). Vien tai, kad ji įdėjo skelbimą, jog ieškosi papildomo darbo, nėra pakankama priemonė mokumui atkurti“.

2) „Pareiškėjų bankroto byla nutraukta dėl to, kad vienas iš sutuoktinių (D. J.) plane nenurodė kitų, be darbo pagal darbo sutartį, papildomų mokumo atkūrimo priemonių. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus nustatyta, kad atsižvelgta ne tik į minėtą aplinkybę, jog netikslinta plano dalis dėl kitų mokumo atkūrimo priemonių nurodymo, tačiau ir nustatyta visuma kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai nedėjo maksimalių pastangų siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo“.

  • Kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos. Plane nurodoma, kokia būtinųjų išlaidų suma (nuo gaunamų pajamų per mėnesį) bus reikalinga bankrutuojančiam asmeniui. Nors įstatyme nėra tiksliai reglamentuotas proporcijos skaičiavimas, nulemiantis proporcingą gaunamų pajamų paskirstymą tarp sumos būtinosioms išlaidoms ir kreditorių reikalavimams tenkinti, vis dėlto pajamų dydis šiems veiksniams turi didelę įtaką (pavyzdžiui, jeigu bankrutuojantis asmuo uždirba 1 000 Eur „į rankas“, t. y. atskaičius mokesčius“, tikėtis iki 600 Eur per mėnesį siekiančios sumos, skiriamos pagrįstoms būtinosioms išlaidoms, būtų pakankamai racionalu. Šioje vietoje svarbiausia – siekti suderintos fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros.

Teismų praktika šiuo kiekvienam bankrutuojančiam asmeniui svarbiu klausimu:

1) „Vertinant Pareiškėjos nurodomos mokumo atkūrimo plano projekte maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinos 285,80 Eur/ mėn. sumos pagrįstumą, pažymėtina, kad Pareiškėja nepateikė įrodymų dėl konkrečių jos patiriamų išlaidų kas mėnesį, tačiau mokumo atkūrimo plano projekte aiškiai detalizavo kokio dydžio išlaidos tenka konkretiems jos poreikiams (maistui, aprangai, asmeninės higienos priemonėms ir t.t.). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog išlaidos maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) būtiniesiems poreikiams tenkinti tik nežymiai viršija dydį, kurio iš esmės nereikia įrodinėti, bei kuris šiuo metu yra 200 Eur ((duomenys neskelbtini) Eur / 2), ir tai, jog Pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina 435,80 Eur suma tik nežymiai viršija 1 MMA dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjos nurodytos išlaidos jos būtiniesiems poreikiams yra realios ir pagrįstos, laikytinos protingomis ir proporcingomis, nežeminančiomis asmens orumo ir patenkinančios asmens, siekiančio bankroto, minimalius poreikius, o suinteresuotojo asmens argumentai/abejonės šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.“

2) „Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal savanoriškojo pensijų kaupimo sutartį mokamos įmokos negali būti priskiriamos prie būtinųjų asmens poreikių.“  

Taigi, kaip matyti iš nurodytų pavyzdžių, teismų praktikoje yra gausų įvairių išskirtinių atvejų, kuriuos, detalizuojant lėšų sumą būtiniesiems poreikiams, reikėtų apgalvoti, jog mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procesas nestrigtų.

  • Bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Bankroto administravimo išlaidų pobūdis yra skirtingas. Vienos – iki Plano patvirtinimo, kitos – po Plano patvirtinimo (pastarosios nurodomos pačiame Plane). Šių išlaidų dydį lemia kreditorių ir turimo realizuotino turto skaičius (kiekis), susiklosčiusios specifinės aplinkybės (atstovavimas teisme, individualios veiklos priežiūra ir pan.), ne visados priklausančios nuo fizinio asmens valios. Bankroto administravimo išlaidoms (tiek iki Plano patvirtinimo, tiek po jo) pagrįsti yra parengiamos atliktų darbų sąmatos.
  • Sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas. Į Planą įtraukiamos sutartys, kurios buvo vykdomos iki Plano patvirtinimo ir numatomos vykdyti toliau. Sutartys gali būti būsto nuomos, tam tikrų daiktų panaudos, telekomunikacijų, gyvybės draudimo ir pan.
  • Sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias numatoma, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas. Į Planą įtraukiamos sutartys, kurios buvo vykdomos iki Plano patvirtinimo, tačiau patvirtinus Planą, jo vykdymo eigoje, šių sutarčių vykdymo Fizinis asmuo nebenumato tęsti. Sutartys taip pat gali būti būsto nuomos, tam tikrų daiktų panaudos, telekomunikacijų, gyvybės draudimo, lizingo ir pan.
  • Kreditorių sąrašas, jų duomenys, reikalavimo suma. Kreditorių skaičius (kiekis) gali svyruoti nuo vieno (jeigu finansinio reikalavimo suma šiandien sudaro ne mažiau kaip 25 MMA, t. y. 15 175 Eur, neatskaičius mokesčių) iki kelių dešimčių (tikslus kreditorių skaičius nėra reglamentuojamas). Iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens kreditoriai per teismo nutartyje nurodytą terminą administratoriui turi pateikti finansinius reikalavimus, vėliau įtraukiamus į Planą. Kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami dviem etapais, dvejomis eilėmis.
  • Kreditorių pagalba, nurodyta FABĮ 24 straipsnio 4 punkte. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir (ar) jos nagrinėjimo metu, vykdymo: atidėti reikalavimų vykdymo terminus, atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, pakeisti piniginę prievolę kita prievole – duoti sutikimą fiziniam asmeniui atsiskaityti turtu arba įvykdyti prievolę natūra. Valstybei, kaip kreditorei, atstovaujančios institucijos šią pagalbą teikia teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog visa tai – kreditoriaus teisė, bet ne pareiga.
  • Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos pagal Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę ir etapą. Fizinis asmuo patvirtintame Plane numatytas priemones, savo, kaip bankrutuojančio asmens, įsipareigojimus vykdys ne mažiau kaip 3 metus (36 mėnesius). Bankroto administratorius per pusmetį (6 mėnesius) ne rečiau kaip vieną kartą (esant poreikiui, būtinybei – daugiau) šaukia kreditorių susirinkimą dėl Plano vykdymo eigos ir su ja susijusios ataskaitos pateikimo. Bankroto administratorius griežtai kontroliuoja fizinį asmenį, stebi lėšų, kurios vėliau bus proporcingai finansinio reikalavimo dydžiui skirstomos kreditoriams, vedimą į depozitinę sąskaitą.
  • Neplanuojamo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas. Į Planą įtraukiamas fizinio asmens turimas turtas, būtinas bankrutuojančio asmens ir jo šeimos reikmėms (pavyzdžiui, transporto priemonė, reikalinga įveikti tolimus arba dažnus atstumus važiuojant į darbovietę ir iš jos).

 

Fizinio asmens, kuris ketina verstis individualia ar ūkininko veikla, mokumo atkūrimo plane papildomai nurodoma:

  • Lėšos, kurias fizinis asmuo ketina gauti iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos viso bankroto proceso metu. Jeigu fizinis asmuo nedirba samdomo darbo, o užsiima individualia ir (ar) ūkininko veikla, arba numato galimybę tokia užsiimti, numatomos gauti pajamos, išlaidos bei grynasis pelnas nurodomas Plane.
  • Reikalingo individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti turto sąrašas. Jeigu fizinis asmuo turi individualios ir (ar) ūkinės veiklos vykdymui reikalingo turto, jis nurodomas Plane.

Svarbu, kad bankrutuojančiam fiziniam asmeniui ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už ½ MMA. Plane negali būti nurodyta Fiziniam asmeniui ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga mažesnė suma negu ši būtų paliekama po išskaitų pagal vykdomuosius raštus.

Visos plane įrašytos lėšos ir jų sumos nurodomos eurais. Lėšos ir jų sumos Plane nurodomos Lietuvos Respublikoje galiojančia valiuta – euru.

Plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Šio termino trumpinti negalima, nebent bankrutuojantis asmuo anksčiau laiko atsiskaito su kreditoriais (pajamos smarkiai išauga) arba kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas tokius atsisakymus patvirtina.

Fiziniai asmenys, kurie bankrutuoja pagal vieną bylą ir kuriuos sieja bendras turtas ir (ar) bendros prievolės kreditoriams, gali rengti bendrą planą. Kartu bankrutuojantys fiziniai asmenys (pavyzdžiui, sutuoktiniai) neprivalo rengti dviejų atskirų mokumo atkūrimo planų.

Mokumo atkūrimo plano tvirtinimas

Tinkamai ir per teismo nustatytą terminą parengus mokumo atkūrimo planą, seka ne ką lengvesnis mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procesas.

Mokumo atkūrimo plano tvirtinimas kreditorių susirinkime

  1. Mokumo atkūrimo plano projektas pateikiamas bankroto administratoriui, kuris surašo motyvuotą išvadą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo galimybių.
  2. Išsiuntęs išvadą fiziniam asmeniui, bankroto administratorius šaukia kreditorių susirinkimą, kuris gali vykti ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo mokumo atkūrimo plano projekto ir bankroto administratoriaus išvados kreditoriams išsiuntimo.

Kreditoriai susirinkime balsuoja dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Jei kreditoriai nepritaria plano projektui, paprastai nurodo tokios nepritarimo priežastis ir pasiūlymus, kaip mokumo atkūrimo planą reikėtų tikslinti.

  1. Jei kreditoriams balsuojant mokumo atkūrimo plano projektas nėra patvirtinamas (t. y. „už“ plano patvirtinimą balsuoja mažiau nei 50 proc. visų kreditorių proporcingai jų turimiems reikalavimas), fizinis asmuo turi pareigą mokumo atkūrimo planą tikslinti, kiek įmanoma labiau derindamasis prie kreditorių išsakytų pastabų.
  2. Tokiu atveju, kai planas buvo tikslinamas, jis vėl yra siunčiamas bankroto administratoriui, pastarasis pateikia išvadą ir šaukia antrąjį kreditorių susirinkimą (vėlgi – ne anksčiau nei po 20 dienų).

Plano tvirtinimas teisme

  1. Jeigu antrasis kreditorių susirinkimas planui pritaria, bankroto administratorius teikia prašymą teismui patvirtinti plano projektą. Teismas, rašytinio proceso tvarka priima šabloninę nutartį, kuri įsiteisėja jos priėmimo dieną (šios nutarties apskųsti kreditoriai neturi teisės).
  2. Jeigu antrasis kreditorių susirinkimas mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria, bankrutuojantis fizinis asmuo turi kelias galimybes: arba tikslinti mokumo atkūrimo plano projektą dar kartą, arba teikti prašymą teismui tvirtinti planą. Tokiu atveju teismas rengia žodinį teismo posėdį, į jį šaukia bankrutuojantį asmenį, bankroto administratorių ir aiškinasi priežasties, kodėl kreditoriai nepritarė plano projektui. Jeigu teismas nustato, kad fizinis asmuo dėjo visas įmanomas pastangas derėtis su kreditoriais, kaip įmanydamas plano tikslino, tokiu atveju teismas plano projektą patvirtina. Ši teismo nutartis įsiteisėja po 7 dienų (kreditoriai turi galimybę šį teismo sprendimą apskųsti). Sutiksėjus savaitei, prasideda 3 metus truksiantis mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo etapas.

Apibendrinant būtų galima pasakyti, jog fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas – vienas pagrindinių dokumentų fizinio asmens bankroto procese. Tinkamai bendraujant ir bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, kreditoriais, Planą galima parengti kiek įmanoma „tobulesnį“, atitinkantį fizinio asmens lūkesčius, kartu nepažeidžiant bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros. Viešasis interesas valstybėje turėtų pasireikšti kuo platesniu fizinio asmens (fizinių asmenų) bankroto, kaip reiškinio ir sąvokos, nušvietimu visuomenėje, padedant žiniasklaidos priemonėms – televizijai, radijui, spaudai. Individualus (atskiras), t. y. privatus interesas – būti sąžiningu, atsakingu, pareigingu piliečiu net tuo atveju, kai užklupo didžiulės, atrodo – nepakeliamos, skolos. Svarbu nepamiršti, jog finansiniai sunkumai tėra viso labo tik laikinas dalykas, tam tikras tarpsnis gyvenime, kurį išgyventi ir atsikratyti (gerąja to žodžio prasme) galima lengvai, to ne tik norint, bet ir imantis aktyvių, drąsių žingsnių.

Share on facebook
Share on linkedin

Taip pat skaitykite

Aušrinė Tilindė

"Stiprus žmogus" autorė

Jei ko nors imuosi – darau tai visa širdimi ir visomis jėgomis.

Aušrinė Tilindė
Svarbiausi
Gidas

Asmeninio bankroto gidas nemokamai

Taip pat aktualu