Skolos dėl padaytų nusikaltimų – ar nusirašys?

Kaip jau buvome minėję ankstesniuose blog‘o įrašuose, toli gražu ne visos skolos gali nusirašyti pasibaigus fizinio asmens bankroto bylai.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta, kad bandyti išsikelti asmeninę bankroto bylą gali žmogus, kurio skolos viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžius (t. y. – 16 050 Eur). Negana to, į šią 25 MMA skolų sumą įtraukiami ne visi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams.

Štai čia ir prasideda keblumai, kuriuos būtina įvertinti prieš kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Taigi, kokios skolos negali būti „kalkuliuojamos“ į bendrą bankrutuoti norinčio žmogaus skolų „krepšelį“ ir, pasibaigus fizinio asmens bankroto bylai, negali būti nurašomos?

Anksčiau (t. y. iki 2020 m. sausio 1 d.) galiojusioje Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad, pasibaigus bankroto bylai, nėra nurašomi ir lieka galioti iki visiško patenkinimo šie kreditorių reikalavimai:

1) reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties,

2)  dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo,

3)   piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų);

4) reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus (Administracinių nusižengimų kodeksas) arba nusikalstamas veikas (Baudžiamasis kodeksas).

Vėlesnėje Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d., ši 29 straipsnio dalis buvo pakeista, nurodant, jog pasibaigus fizinio asmens bankroto bylai nėra nurašomi tik šie reikalavimai:

1)  dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų);

2) reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus (Administracinių nusižengimų kodeksas) arba nusikalstamas veikas (Baudžiamasis kodeksas).

Taigi, nuo 2020 m. sausio 1 d. kaip nenurašomi ir liekantys visam gyvenimui reikalavimui buvo panaikinti:

–  reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties,

– reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Ši situacija reiškė, kad žala, kuri buvo priteista dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, mirties ar nusikalstamos veikos padarymo, galėjo būti nurašoma.

Kodėl – galėjo?

2021-05-19 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime jau sprendė klausimą dėl pirminės Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijos, kurioje buvo numatyta, kad nusikalstama veika padaręs žalą asmuo iš esmės gali išvengti pareigos visiškai ją atlyginti, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir buvo priėjęs prie analogiškos išvados – jog toks įstatyminis reguliavimas prieštarauja šalies Konstitucijai. Įvertinus šį įpareigojantį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir buvo padarytos Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d. O štai nuo 2020 m. sausio 1 d. vėl buvo sugrąžintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu neteisėtu pripažintas įstatyminis fizinių asmenų bankroto proceso reguliavimas.

Aptariamu aspektu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog tokiu teisiniu reguliavimu, kai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, likę nepatenkinti reikalavimai atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nurašomi, be kita ko, sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismas taip pat pridūrė, jog fizinio asmens bankroto procesu siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo nusikalstama veika žalą padariusio asmens interesai, jo siekis grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, būtų ginami labiau, negu tokią žalą patyrusio asmens teisės, t. y. jo teisė gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, kuriuo bent iš dalies būtų atkurta padėtis, buvusi iki nusikalstamos veikos padarymo.

Tad nuo 2021-05-19 teismai, analizuodami pareiškimus dėl bankroto bylos žmogui iškėlimo, jau turi įvertinti, ar visos asmens turimos skolos, neįskaitant skolinių įsipareigojimų dėl: 1) žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, 2)  lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų); 3) reikalavimų, kylančių iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus (Administracinių nusižengimų kodeksas) arba nusikalstamas veikas (Baudžiamasis kodeksas), viršija 25 MMA. Jei kitos (nusirašančios) skolos sudaro daugiau nei 25 MMA, teismas pripažins asmenį nemokiu nepaisant egzistuojančių kitų nenusirašančių skolų.

O kaip bus su žmonių bankroto bylomis, kurios buvo iškeltos tarp 2020 m. sausio 1 d. ir Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, t. y. 2021 m. gegužės 19 d., jei šiose bylose buvo įtraukti kreditoriai reikalavimai dėl žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, ir – juo labiau – šie reikalavimai sudaro didžiausią skolų dalį?

Atsakymą į šį klausimą yra pateikęs pats Konstitucinis Teismas savo 2021-05-19 nutarime, pabrėždamas, kad: „FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2019 m. birželio 13 d. redakcija) įtvirtinto Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo, pagal kurį nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pagrindu iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos atsiradę padariniai negali būti laikomi teisėtais <…>“.

Iš šios teismo nutarimo formuluotės galima daryti aiškią išvadą, kad visos fizinių asmenų bankroto bylos, iškeltos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 19 d., kada galiojo prieštaraujančiu šalies Konstitucijai pripažintas reguliavimas, negalės baigtis visų skolų nurašymu – skolos dėl žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, liks galioti visam žmogaus gyvenimui.

Ar tokia situacija turėtų stebinti? Iš tiesų – visiškai ne, kadangi ši Konstitucinio Teismo nutarimo išvada galėjo būti iš anksto nuspėta ir tinkamai įvertinta kvalifikuotų teisės specialistų, tik ar tai buvo padaryta – klausimas paaiškės netolimoje ateityje.

Share on facebook
Share on linkedin

Taip pat skaitykite

Aušrinė Tilindė

"Stiprus žmogus" autorė

Jei ko nors imuosi – darau tai visa širdimi ir visomis jėgomis.

Aušrinė Tilindė
Svarbiausi
Gidas

Asmeninio bankroto gidas nemokamai

Taip pat aktualu