Mokumo akūrimo plano įgyvendinimo aktas

Fizinio asmens bankroto procesą būtų galima suskirstyti į keturis etapus:

Pirmasis – pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimas ir bylos iškėlimas,

Antrasis – kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano rengimas ir tvirtinimas,

Trečiasis – Plano vykdymo eiga – Plane numatytų kreditorių reikalavimų tenkinimas ir mokumo atkūrimo priemonių vykdymas,

Ketvirtasis – labiausiai laukiamas kiekvieno bankrutuojančio asmens – Plano įgyvendinimo akto pasirašymas.

Ketvirtojo etapo pabaigoje yra fiksuojama, jog atėjo bankroto bylos pabaiga ir metas versti naują baltą gyvenimo lapą. Tačiau šio lapo atvertimas taip pat reikalauja kruopštaus darbo, žinių bei bankroto administratoriaus patirties. Trumpai apžvelgsime Plano įgyvendinimo aktą ir jo reikšmę.

Plano įgyvendinimo aktas – vienas svarbiausių fizinio asmens (fizinių asmenų) bankroto proceso dokumentų, kuriame detaliai aprašoma šešių pusmečių Plano vykdymo eiga nuo Plano patvirtinimo iki jo visiško įvykdymo, t. y. įgyvendinimo. Kai Plano įgyvendinimo aktas yra parengtas, jis teikiamas pasirašyti bankroto administratoriui, fiziniam asmeniui bei didžiausią finansinį reikalavimą turinčiam kreditoriui (kreditorių susirinkimo pirmininkui). Jeigu bent vienas iš paminėtų asmenų Plano įgyvendinimo akto nepasirašo, bankroto administratorius surašo (parengia) šio akto nepasirašymo protokolą, kurį kartu su Plano įgyvendinimo aktu teikia Teismui.

Lietuvos Respublikos teismai, priimdami vienokius ar kitokius sprendimus, formuoja teismų praktiką, kuria vėliau remiasi teismai, nagrinėdami panašią ar galbūt netgi analogišką situaciją, visoje Lietuvoje. Itin svarų „indėlį“ tokiai praktikai turi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, veikdamas kaip kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, išaiškindamas ginčo šalių skirtingai suprantamas teisės normas, rengdamas fizinio asmens bankroto proceso (su procesu susijusių bylų) apžvalgą.

2020 m. gruodžio mėn. 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje išdėstė konkrečius reikalavimus Plano įgyvendinimo aktui, kurie nebuvo paminėti Fizinių asmenų bankroto įstatyme.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Plano įgyvendinimo akte detaliai aprašoma (išdėstoma):

  1. Teisinė, faktinė ir kita pagrindinė informacija – įrašomi fizinio asmens duomenys, civilinės bylos numeris, Plano vykdymo eigos numatytoji bei faktinė trukmė, taip pat – kada buvo iškelta bankroto byla (įsiteisėjimas) bei kada patvirtintas Planas (įsiteisėjimas).
  2. Plano įgyvendinimo aplinkybės – Plano įgyvendinimo akte turi būti informacija apie tai, kaip bankrutuojantis asmuo įgyvendino Plane nurodytas pagrindines ir kitas priemones mokumui atkurti, ar atkūrė savo mokumą.
    • Sąžiningumas – būtinybė, siekiant išvengti bankroto bylos nutraukimo. Nurodoma, ar Plano vykdymo metu nepaaiškėjo Fizinių asmenų bankroto įstatyme 10 straipsnio 1 dalies 3-8 punktuose nurodytų aplinkybių.
    • Remiantis FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodoma, ar Pareiškime ir Plane nurodytos Pareiškėjo nemokumą nulėmusios priežastys nebuvo paneigtos per bankroto procedūrą gautais duomenimis.
    • Plano įgyvendinimo akte nurodomos per visą bankroto procesą vertintos ir apžvelgtos fizinio asmens gautos pajamos (pajamos, kurias bankrutuojantis asmuo gavo viso bankroto metu ir kurias gauna šiuo metu).
    • Plano įgyvendinimo akte nurodoma būtiniesiems fizinio asmens poreikiams tenkinti numatyta suma Plane ir kokią sumą faktiškai skyrė bankrutuojantis asmuo.
    • Remiantis FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Plano vykdymo eigoje vertinamos visos gautos fizinio asmens lėšos. Nurodoma, ar byloje yra (nėra) duomenų, kad Fizinis asmuo būtų slėpęs savo pajamas (pavyzdžiui, dirbęs nelegalų darbą), deklaravęs neproporcingą, t. y. nerealų, pajamų gavimą, nemokėjęs mokesčių ar kitokiu būdu būtų veikęs nesąžiningai.
    • Plano įgyvendinimo akte nurodomas turėtas (turimas) turtas bankroto proceso pradžioje, numatytas Plane. Jeigu turtas – kilnojamasis (pavyzdžiui, transporto priemonės, aukštos materialinės vertės meno kūriniai (dirbiniai) ir pan.) arba nekilnojamasis turtas (pavyzdžiui, būstas, žemės sklypas) – buvo parduotas Plano vykdymo eigoje, nurodomas eiliškumas, parduodamo turto tipas, unikalus turto (daikto) numeris, gauta suma, pardavus turtą, bankroto administratoriaus atlyginimas už turto pardavimą (dalis nuo jo).
    • Atkreiptinas dėmesys, jog, kreditorių susirinkime pritarus, kai kuriais atvejais, prieš skelbiant parduoti skirto turto varžytynes (jeigu tai – būstas), fiziniam asmeniui leidžiama laikinai, t. y. kurį laiką, gyventi paminėtame būste. Šie atvejai yra pakankamai reti, nes pagrįsti specifinėmis aplinkybėmis – bankrutuojančiam asmeniui reikia tam tikro laikotarpio, skirto sutapyti lėšų būsto nuomai,  ir (arba) bankrutuojantis asmuo turi nepilnametį vaiką (nepilnamečius vaikus), todėl tokios aplinkybės įtrauktinos į Plano įgyvendinimo aktą.
    • Jeigu vis dėlto Plano vykdymo [eigos] pabaigoje liko neparduoto turto, pastarasis taip pat įtraukiamas į Plano įgyvendinimo aktą, nurodant nepardavimo priežastis.
    • Pažymėtina, jog pasitaiko ir tokių atvejų, kai bankrutuojantis fizinis asmuo turi vieną ar kitą savo skolininką. Paprastai tai būna taip pat fiziniai asmenys, lėšas pasiskolinę pagal rašytinį susitarimą, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėję laiku atsiskaityti su kreditoriumi, t. y. šiandien bankrutuojančiu asmeniu. Lėšos, bankroto procesu metu gautos iš skolininkų, įtraukiamos į Planą ir vertinamos kaip gaunamos pajamos, iš kurių dengiami skoliniai įsipareigojimai bankrutuojančio asmens kreditoriams.
  1. Plano įgyvendinimo akte nurodoma, kokią lėšų sumą bankrutuojantis asmuo turėjo pervesti į depozitinę sąskaitą ir kokią realiai pervedė. Plano įgyvendinimo akte turi būti tiksliai užfiksuota, kiek fizinis asmuo numatė gauti pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ar individualia veikla, gautomis iš skolininkų ir kitomis lėšomis, bei kiek gavo iš tiesų. Pažymėtina, kad, jeigu Plane per 36 mėnesius numatyta gauti, tarkime, 20 000 Eur, iš kurių 12 000 Eur numatyta skirti bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tekinti, vadinasi, į depozitinę sąskaitą turėtų būti pervesta ne mažiau kaip 8 000 Eur, vėliau iš šių lėšų atskaitomas iš viso atskaitomos bankroto administravimo išlaidos bei pavedimai kreditoriams.
  1. Plano įgyvendinimo akte nurodomos visos bankroto proceso išlaidos (įskaitant už turto pardavimą), atsiradusios administruojant fizinio asmens bankroto bylą.
    • Bankroto administravimo išlaidos po Plano patvirtinimo yra vienas svarbiausių veiksnių per artimiausius trejus metus (arba 36 mėnesius) – būtent tiek trunka Plano vykdymas. Kiekvieną mėnesį bankroto administratorius už atliktą darbą gauna nustatyto dydžio atlygį (įskaitant PVM), kuris išmokamas už pusmetį, kai šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl Plano vykdymo eigos ataskaitos pateikimo.
    • Plano vykdymo eigos ataskaita pateikiama ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį (6 mėnesius), o pastarųjų yra (bus) tiek, kiek numatyta Plane (paprastai – šeši). Vadinasi, bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip 6 kartus (6 X 6 = 36 mėnesiai) per visą Plano vykdymo eigą.
  1. Galiausiai, kai jau yra pateiktos ne mažiau kaip šešios pusmečio Plano vykdymo eigos ataskaitos (įskaitant atvejus, kai Plano vykdymo eigoje bankroto procesą perima administruoti kitas administratorius), apžvelgiama, kokių kreditorių ir kokia jų finansinių reikalavimų dalis buvo padengta.

Paskutinis žingsnis, atitikus aukščiau numatytas sąlygas, nuostatas – Plano įgyvendinimo akto pasirašymas: atlikus paskutinį plane nustatytą mokėjimą, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti Plano įgyvendinimo aktą.

Šį aktą pasirašo:

  1. Fizinis asmuo;
  2. Bankroto administratorius;
  3. Kreditorių susirinkimo pirmininkas.

Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, o Plano įgyvendinimo kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš aukščiau nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu.

Teismas, gavęs aukščiau nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, nurašomi – Fizinis asmuo nebelieka skolingas.

Kaip matyti, galutinis fizinio asmens bankroto proceso etapas taip pat labai svarbus, kadangi tik Plano įgyvendinimo akto kokybės ir pagrįstumo priklauso, ar kreditorių susirinkimo pirmininkas šį aktą pasirašys, o jei kategoriškai atsisakys pasirašyti, – ar Teismas nuspręs užbaigti bankroto bylą, manydamas, jog visi Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslai yra pasiekti.

Būtent dėl šių aplinkybių yra labai svarbu pasirinkti profesionalų ir kompetentingą bankroto administratorių, kuris nuolat seka teisminę praktiką, turi patirties daugybėje fizinių asmenų bankroto bylų ir jam svarbus ne tik pats bankroto procesas ir gaunamas atlyginimas, bet taip pat – sėkminga fizinio asmens bankroto proceso pabaiga.

Share on facebook
Share on linkedin

Taip pat skaitykite

Aušrinė Tilindė

"Stiprus žmogus" autorė

Jei ko nors imuosi – darau tai visa širdimi ir visomis jėgomis.

Aušrinė Tilindė
Svarbiausi
Gidas

Asmeninio bankroto gidas nemokamai

Taip pat aktualu