Sėkmingas Plano įgyvendinimas – bankroto bylos pabaiga – džiaugsmas ne tik Fiziniam asmeniui, tačiau ir tam tikras, ne mažiau kaip trejų pastarųjų metų, darbo kokybės įvertinimas bankroto administratoriui. Vis dėlto, sėkmingai užbaigti bankroto procesą labiausiai reikalingos būtent paties fizinio asmens įdirbis – pastangos, sąžiningumas, atsakingumas (pareigingumas), padėsiantys įtikinti ne tik kreditorius, tačiau ir teismą. Iš esmės pats bankrotas neapsiriboja vien tik faktiniu negalėjimo grąžinti skolų konstatavimu ar tiesiog įmokų vedimu į atidarytą konkretaus bankrutuojančio asmens depozitinę sąskaitą. Nuoseklumas (nuoseklus darbas), atsakomybė, šalių bendradarbiavimas, maksimalios pastangos bei veiklumu grįstas noras yra pagrindiniai elementai bankroto procese.
- Galimybių bankrutuoti įsivertinimas. Be jokios abejonės, sprendimą, ar iškelti fizinio asmens bankroto bylą, priimsiantis teismas įvertins bankrutuoti siekiančio asmens pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Žinoma, jeigu pečius užgulusios skolos siekia 25 minimaliąsias mėnesines algas (MMA), fizinis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau itin svarbu, jog tokiame pareiškime teismui būtų nurodyta:
- Kokios nuo fizinio asmens valios priklausančios ir (arba) nepriklausančios aplinkybės lėmė asmens nemokumą. Išsamiai aprašomos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmingą „svorį“ teismo sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo.
- Kas yra (bus) bankrutuoti siekiančio asmens pajamų šaltinis (pavyzdžiui, darbo užmokestis, vykdoma individuali veikla, pensija, socialinės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) ir pan.).
- Kokio dydžio pajamas eurais fizinis asmuo gauna šiuo metu ir numato gauti bankroto proceso metu, teismui iškėlus bylą.
Primename, jog aukščiau įvardinti aspektai yra tik dalis to, kas turėtų būti nurodyta fizinio asmens pareiškime, skirtame teismui, dėl bankroto bylos iškėlimo (Pareiškimas). Pažymėtina, kad bankrutuoti siekiančio asmens sąžiningumas ir pareigingumas (atsakingumas) yra savybės, kurios bus nepaprastai svarbios viso bankroto proceso metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu fizinis asmuo pastaruosius trejus metus iki Pareiškimo teisme priėmimo dienos nepertraukiamai mokėjo, t. y. mėgino atiduoti susidariusias dideles skolas, antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą, šis faktas tokio asmens „reputacijoje“ bus tik pliusas! Taip pat labai svarbu, kad Fizinis asmuo iki kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevengė dirbti ir gauti oficialių pajamų.
- Mokumo atkūrimo priemonių numatymas Plane. Reikėtų paminėti, jog nesvarbių aspektų Plane nėra, tačiau kai kuriems iš jų derėtų skirti ypatingą dėmesį. Iškėlus bankroto bylą, parengtas ir patvirtintas Planas fiziniam asmeniui bus vienas svarbiausių dokumentų per visą artimiausią ~3 metų (36 mėnesių) laikotarpį, todėl tai, kas jame bus nurodyta, turės būti įgyvendinta.
- Parengto ir patvirtinto Plano vykdymo eiga. Priimdamas sprendimą baigti bankroto bylą, teismas neabejotinai vertins fizinio asmens pastangas ne tik įvykdyti Planą, tačiau ir jį „viršyti“, pradedant bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį dydžiu bei ką toks asmuo konkrečiai padarė, jog per trejų metų laikotarpį šios pajamos didėtų, baigiant tuo, kaip pavyko tai įgyvendinti.
- Jeigu iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą teismas daugiau dėmesio skiria pačiai esmei, ar yra pagrindas iškelti bylą (remiantis Pareiškimu, jo priedais ir kitais teismo sprendimui galinčiais turėti įtakos duomenimis), tai, tvirtindamas kreditorių (ne)patvirtintą Planą, nemenką dėmesį skiria numatomų gauti pajamų dydžiui (ir jų šaltiniui). Pavyzdžiui, uždirbant minimaliąją mėnesinę algą (atskaičius mokesčius), patartina savo finansus suderinti taip, jog, atskaičius lėšas, skirtas būtiniausiems fizinio asmens poreikiams tenkinti, į depozitinę sąskaitą kiekvieną mėnesį būtų pervedama ne mažiau kaip 130 Eur.
- Numatomų gauti lėšų šaltinis. Jeigu bankrutuojantis asmuo turi parduotino turto (tuo atveju, jeigu nepardavė antstolis), pastarasis įtrauktinas į Planą, tačiau ne vien jis yra šaltinis, iš kurio tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Šioje vietoje kitas labai svarbus veiksnys yra tiesiogiai gaunamos pajamos (pavyzdžiui, darbo užmokestis, vykdoma individuali veikla, pensija, socialinės išmokos iš VSDFV ir pan.).
Plane nurodytinos aplinkybės, sau keliami asmeniniai uždaviniai, ar fizinis asmuo bankroto proceso metu numato galimybę tobulėti plačiąja prasme – dirbti, mokytis (lankyti kursus ar studijuoti) ir dirbti, siekti aukštesnės profesinės kvalifikacijos, nei yra dabar, ieškoti geriau apmokamo darbo, galbūt dirbti netgi viršvalandžius. Žinoma, kai kurios aplinkybės yra nepriklausančios nuo paties fizinio asmens valios, net jeigu tokio asmens ketinimai yra „patys geriausi“ – kito konkuruojančio pretendento pasirinkimas, suprastėjusi sveikata, liga, senyvas amžius, kompetencijos, reikalingos darbui atlikti. Svarbu nepamiršti, jog fizinis asmuo negali pažeisti savo, kaip bankrutuojančio asmens, ir kreditorių, pateikusių finansinius reikalavimus, interesų pusiausvyros. Visas šias, aukščiau nurodytas, pastangas teismas atidžiai įvertins.
- Numatomų gauti lėšų dydis. Teismų praktikoje yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai bankroto byla iškeliama fiziniam asmeniui, tuo metu neturinčiam nuolatinių, su darbo teisiniais santykių susijusių, pajamų arba, iškeldamas bankroto bylą, teismas laikinai, t. y. iki parengto Plano patvirtinimo, nustato būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtą lėšų sumą (per mėnesį) didesnę negu apskritai tuo metu fizinis asmuo uždirba (ar kitokiu būdu gauna) pajamų. Tiesa, tokiais atvejais dažniausiai yra nurodoma, pagrindžiama artimųjų (šeimos, giminės) finansinė pagalba bankrutuojančiam asmeniui.
Atkreiptinas dėmesys, jog to, kas nurodyta Plane (bet kokios mokumo atkūrimo priemonės, įtrauktos į Planą) turi būti griežtai laikomasi – jeigu Plane nurodytos konkrečios mokumo atkūrimo priemonės tokios, kaip kursų lankymo, intensyvios darbo paieškos, įsidarbinimo, karjeros ir asmeninio tobulėjimo darbe, galimybės, jų turi būti paisoma. Tai reiškia, jog į Planą reikia žiūrėti iš tiesų rimtai (atsakingai), viso labo ne tik kaip į tam tikrą formalų raštą. Tai reiškia, jog aktyvi veikla, siekiant atkurti savo mokumą, turi būti pagrįsta įrodymais –Plano įgyvendinimo akte turi itin aiškiai matytis, kaip Pareiškėjas konkrečiai stengėsi įgyvendinti mokumo atkūrimo priemonės, ar jas pavyko įgyvendinti (išaugo atlyginimas, išmoko savarankiškai tvarkyti finansus, ieškoti darbo ir pan.).
Bankrutuojantis asmuo privalo dėti maksimalias pastangas, siekdamas mėnesinių pajamų padidėjimo, maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo tiek, kiek to yra racionalu tikėtis per trejų metų laikotarpį. Asmuo negali „vegetuoti“, visus trejus metus dirbdamas už MMA, žinodamas, kad jam galbūt yra kur kas geresnių, t. y. patrauklesnių ir palankesnių, darbo pasiūlymų, tačiau jis juos ignoruoja, manydamas, jog „neapsimoka tai daryti, nes viską vis tiek reikės pervesti į depozitinę sąskaitą“.
Vienoje naujausių nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išdėstė svarius argumentus, de facto patvirtinančius, kaip rimtai reikia žvelgti į Plano turinį, o svarbiausia – jo vykdymą.
Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos baigimo, vertina, ar bankrutuojantis asmuo iš tiesų pasinaudojo ir išnaudojo fiziniam asmeniui pasitaikiusias, bankroto administratoriui bei kreditoriams tuo metu žinomas, galimybes padidinti savo pajamas – galbūt buvo atsiradęs perspektyvus darbo pasiūlymas (tai yra toks pasiūlymas, kuris žada pastebimai padidėjusias mėnesio pajamas), karjeros kilimo galimybės ir panašios aplinkybės, galinčios lemti akivaizdų finansinės padėties pagerėjimą.
- Būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų panaudojimas. Deja, kuo mažesnes pajamas per mėnesį gauna fizinis asmuo, tikėtina, tuo mažesnė lėšų suma Plane bus numatyta būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl ypatingą dėmesį derėtų skirti galimam pajamų padidėjimui. Pažymėtina, jog nedidelių gaunamų pajamų per mėnesį „tvarkymas“ – būtinųjų išlaidų (būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų) ir lėšų, kurias fizinis asmuo turi pervesti į depozitinę sąskaitą, atskyrimas (atskaitymas), yra griežtas – pirmiausiai – kreditorių suinteresuotumu, nes iš depozitinėje sąskaitoje esančių pervestų fizinio asmens lėšų yra dengiami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau ir bankroto administravimo išlaidos. Todėl, atskaičius būtinąsias išlaidas, lėšas į depozitinę sąskaitą būtina pervesti sąžiningai, atsakingai, laiku ir nevėluojant.
- Atsakingas būtinųjų išlaidų tvarkymas, jų neviršijimas – taip pat yra mokumo atkūrimo priemonė, parodanti, jog asmuo gyvena valdyti savo finansus, todėl į šią pareigą taip pat reikia žiūrėti rimtas ir neatmestinai.
- Plano įgyvendinimo aktas. Tai yra svarbiausias dokumentas, kuriuos užbaigiamas Plano įgyvendinimas ir padaromos išvados apie tai, kaip fiziniam asmeniui sekėsi vykdyti savo pareigas viso trejų metų bankroto proceso metu.
Be kitų aplinkybių, Plano įgyvendinimo akte ypatingas dėmesys skiriamas Plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių įgyvenimui. Paprasčiau tariant, yra vertinama, kokius konkrečius veiksmus Fizinis asmuo atlikto, siekdamas, jog jo finansinės galimybės padidėtų, t. y. pajamos augtų ir būtų kuo labiau atsiskaitoma su kreditoriais. Taigi, jei Fizini asmuo viso trejų metų bankroto proceso metu gavo vienodas pajamas, nelankė jokių kvalifikaciją keliančių kursų, nėjo į darbo pokalbius, neieškojo kitų jam prieinamų galimybių didinti gaunamas pajamas, yra labai didelė tikimybė, kad Teismas, užuot pabaigęs bankroto bylą ir nurašęs skolas, bylą nutrauks ir grąžins asmenį gyvenimui su antstoliais.
Dėl šių priežasčių visuomet primygtinai kartojame savo klientams – žiūrėkite į Plano vykdymą atsakingai viso trejų metu bankroto proceso, kad vėliau netektų gailėtis. Tai tik trys metai pastangų, kurių rezultatas tikrai nudžiugins sąžiningą ir atsakingą žmogų!
